Planavimo paradoksai: kiauras stogas - remontuos stadioną

Vakar vykusio miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai aptartė planuojamų renovuoti švietimo įstaigų pastatų sąrašo eiliškumą.

"Mūsų manymu, objektyvūs kriterijai yra mokyklos pastatymo metai, energijos suvartojimo rodikliai bei tai, ar objektas yra tikslinėje teritorijoje", - esminius kriterijus vardijo Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Visgi politikams atrodo, kad kriterijų spektrą reikėtų dar gerai apsvarstyti. Mat dabar keistai atrodo, kai prieš pusšimtį metų statyta mokykla modernizavimo sąraše įrašyta tik 73 numeriu, o mažiau metų skaičiuojantys pastatai - kur kas aukščiau.

"Kaip gali būti, kad Dacho progimnazija, kuri jau buvo renovuota, sąraše yra aukščiau už 1953 metais statytą "Žaliakalnio" gimnaziją?" - stebėjosi komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Pasak jo, akivaizdu, kad prie šio sąrašo turėtų susėsti ir viską rimtai aptarti tiek Savivaldybės Ugdymo ir kultūros, tiek Ūkio skyriaus departamentų atstovai.

Vicemeras Artūras Šulcas domėjosi, ar tokie sąrašai būna aptariami ir derinami su mokyklų bendruomenėmis. Mat keistai atrodo ir toks faktas, kai girdimos kalbos apie kiaurą Prano Mašioto progimnazijos stogą, o paaiškėja, kad šiemet jiems bus siūloma remontuoti stadioną.

Kad pirmiau numatyta sutvarkyti stadioną, o ne pasirūpinti varvančiu stogu, "Vakarų ekspresui" patvirtino girdėjusi ir P. Mašioto progimnazijos direktorė Janina Grigienė. Ji svarstė, kad šitaip nutiko todėl, kad stadiono remontą inicijavo Savivaldybės administracijos Sporto skyrius.

"Dėl kiauro stogo jau labai seniai kreipėmės į Savivaldybę, bet vis bergždžiai. Mums nėra žinomi kriterijai, pagal kuriuos sudaroma modernizavimo laukiančių mokyklų eilė, girdėjau tik nuogirdas, kad prioritetas yra teikiamas toms įstaigoms, kurios turi neigiamas Visuomenės sveikatos centro išvadas. Esame pateikę ir tokias, bet, kiek žinau, vis tiek esame sąrašo pabaigoje. Žinoma, būtų gerai, kad būtų daugiau investuojama į mokyklas, kad bent vanduo vaikams ant galvų nebėgtų, kaip yra dabar. Neslėpsiu, kai kurie langai yra taip supuvę, kad negalime jų atidaryti ir klasių išvėdinti", - pasakojo J. Grigienė.

"Reikėtų, kad Savivaldybės administracija pateiktų aiškų bent jau metinį planą, kada kuri įstaiga gali tikėtis finansinių injekcijų. Dabar abejoju, kad vadovai žino, kada ir kokie pinigai pas juos ateis. Dabar pinigų yra daugiau, reikia tik aiškesnio planavimo. Ir svarbu, kad nenutiktų taip, kad pirmiausiai bus modernizuojamos tos mokyklos, kurių atstovai žino, kaip arčiau prieiti ar geba gudresnį raštą parašyti", - kalbėjo A. Šulcas.

Antrindamas R. Taraškevičius svarstė, kad lėšų mokykloms miesto biudžete turėtų būti skiriama dvigubai ar net trigubai daugiau nei dabar.

Nuspręsta, kad komitetas po kurio laiko vėl svarstys šį klausimą.