Pilies bokštas taps ir apžvalgos aikštele

Teigiama, kad atkuriamos piliavietės ansambliui labai trūksta pagrindinio akcento, įprasminančio visą objektą. Tad politikams buvo pateikti trys galimi bokšto atkūrimo variantai.

Pirmuoju variantu bokšto tūris neatkuriamas, tvarkoma esama padėtis.

Antruoju variantu siūloma bokšto tūrį atkurti etapais, viduje panaudojant metalines konstrukcijas. Būtų įrengiamas informacinis centras, miesto urbanistinės raidos ir pilies atkūrimo informaciniai centrai, apžvalgos aikštelė. Antruoju etapu metalinės konstrukcijos būtų aplipdomos mūru. Pasak projektuotojų, pirmojo etapo orientacinė kaina siektų apie 700 tūkst. eurų, antrojo etapo kaina dar neskaičiuota, bet, manoma, atsieitų antra tiek.

Trečiuoju variantu siūloma bokštą atstatyti pagal autentišką konstrukciją. Tuomet bokšte būtų įrengiamas informacinis centras, miesto urbanistinės raidos ir pilies atkūrimo informaciniai centrai, apžvalgos aikštelė. Šio varianto orientacinė kaina - apie 4,8 mln. eurų.

Anot projektuotojų "Uostamiesčio projektai" atstovo Algio Stripinio, trečiojo varianto kaina žymiai didesnė, nes antrajam variantui nereikėtų specialių įtvirtinimų, užtektų esamų pamatų, o trečiasis variantas pareikalautų papildomų tvirtinimo priemonių, gali tekti ardyti dabar esančius pamatus. Mat pagal senuosius brėžinius bokšto sienos buvo iki 3 metrų storio ir plonėjo kylant į viršų.

PIRMA būtų įrengtos metalinės konstrukcijos su apžvalgos aikštele, kuri galėtų funkcionuoti, už pakilimą būtų galima imti pinigus. Projektuotojų vizualizacija

ANTRU etapu būtų keliamos mūro sienos - viena ar dvi plytų eilės kabinamos prie metalinės konstrukcijos. Projektuotojų vizualizacija

"Antrojo varianto idėja tokia, kad jį galima skaidyti etapais. Pirma būtų įrengtos metalinės konstrukcijos su apžvalgos aikštele, kuri galėtų funkcionuoti, už pakilimą būtų galima imti pinigus. Antru etapu būtų keliamos mūro sienos - viena ar dvi plytų eilės kabinamos prie metalinės konstrukcijos. Taip būtų galima įtraukti miestiečius į procesą - miestas stato karkasą, o miestiečiai, pirkdami bilietą, plytą ir panašiai, įtraukiami į bokšto atkūrimą", - aiškino A. Stripinis.

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, administracija palaiko antrąjį variantą.

Politikas Algirdas Grublys baiminosi, kad jeigu bokšto "apsiuvimas" mūru užstrigtų, senamiestis gali tapti metalinių konstrukcijų, gargarų "paroda".

Jo kolega Valdemaras Anužis išreiškė nuomonę, kad miesto kišenėje gali atsiverti trys didelės finansų skylės - dėl Jono kalnelio tvarkymo darbų, buvusio policijos komisariato perėmimo ir pilies atstatymo projektų.

"Kiek tai kainuos, mano fantazija netraukia", - kalbėdamas apie pilį, rėžė V. Anužis.

Balsavimo metu 8 Tarybos Kolegijos nariai pasisakė už antrąjį bokšto atkūrimo variantą.

ISTORIJA

"Vakarų ekspresas" dar 2012-aisiais rašė, jog, per 1756-1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Dėl to 1865 m. pradėta nerijos forto statyba Kopgalyje. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Po 1945 m. buvusioje teritorijoje įsikūrė Klaipėdos bandomoji laivų remonto įmonė.