Pertvarkos sumanytojai jūrininkų neįtikino

Ministerijos komandos vizito į Klaipėdą tikslas - išgirsti konstruktyvių pasiūlymų. Beje, jau nebediskutuojama iš esmės, ar verta tai daryti, procesas jau pradėtas. Paprasčiau pasakius, dabar vyksta įtikinėjimas, kad visa tai daroma norint gero verslui ir tam, kad Lietuva būtų pažangi šalis.

P. Martinkus teigė, kad po sujungimo, kuris turėtų įvykti iki šių metų rugpjūčio pabaigos, naujasis darinys Valstybine kelių transporto inspekcija vadinsis tik kurį laiką, ateityje ši institucija vadinsis Nacionaline saugos tarnyba.

Pasak viceministro, tokios reorganizacijos tikslas - gerinti sąlygas Lietuvos piliečiams ir verslui, mažinti administracinę naštą, biurokratizmą, administracines išlaidas. Jis paneigė kalbas, esą reorganizacija daroma labai skubotai. 2014-aisiais buvo atlikta studija, kuri parodė kryptį, bet iki šiol niekas nesiėmė to daryti. Studijoje buvo kalbama apie tai, kad būsią sutaupyta apie 2,2 mln. litų per metus.

Jūrinių organizacijų atstovai piktinosi, kad pirma sprendimas priimamas, o paskui klausiant nuomonės brukamas per prievartą. Jie bandė atkreipti ministerijos dėmesį į tai, jog LSLA atlieka daugybę funkcijų, ne tik kontrolės. Ji iš dalies yra ir Jūrų administracija, kurią turi ir švedai, ir suomiai, kurių pavyzdžių nori sekti Lietuva. Teigta, kad šiuo atveju jungiama ne inspekcija prie inspekcijos, o prarandama Lietuvos jūrų administracija, kuri yra vienas iš svarbiausių dalykų jūrų valstybei.

P. Martinkus patikino, kad visos paslaugos liks Klaipėdoje, tik naujo darinio viršininkas bus Vilniuje, specialistai taip pat liks uostamiestyje ir jiems nereikės važinėti į Vilnių.

Viceministras naujo darinio pavadinimo nesureikšmina ir mano, kad jūrininkų pasipriešinimas reorganizacijai yra tik emocinis prisirišimas prie seno pavadinimo. Anot jo, dėl naujo pavadinimo nei jūrininkai, nei laivų savininkai nenukentės, priešingai, jie gaus geresnės kokybės paslaugas.

Kokia bus naujo darinio struktūra, P. Martinkus dar negalėjo pasakyti. Ministerija yra užsibrėžusi iki liepos peržiūrėti visas LSLA funkcijas: tos, kurios pasirodys perteklinės, bus naikinamos, neefektyvios efektyvinamos. Itin didelis dėmesys bus skiriamas paslaugų skaitmenizavimui.

Oponentai klausė, kas yra blogai dabar LSLA, kad norima gerinti jos veiklą. Pasak viceministro, ministerijai žinomos ir gerosios, ir silpnosios jos pusės, tačiau konkrečiai neįvardino jų sakydamas, kad nenori viešai skalbti marškinių.

Negalėjo viceministras konkrečiai pasakyti ir tai, kiek bus sutaupyta LSLA prijungus prie VKTI. Tačiau jis labai džiaugėsi, neva sėkmingai vyksta Valstybinės geležinkelių inspekcijos prijungimas, kuriuo per metus ketinama sutaupyti apie 360 tūkst. eurų.

Pasigirdo replika, kad gal galima Klaipėdos uostą prijungti prie kokios nors Kauno prieplaukos, tada būsią sutaupyta dar daugiau. Žodžiu, ministerijos atstovams nepavyko įtikinti jūrininkų, kad tikrai bus daug sutaupyta.

Be atsakymo liko klausimai, ar paskaičiuota, kiek bus prarasta per tą reorganizavimą, kiek valstybinių dokumentų teks pakeisti ir kiek tai kainuos.

Viceministrui ir jo komandai teko atlaikyti kaltinimų laviną, kad jūrinių reikalų neišmanantys žmonės imasi juos spręsti, kad Lietuva kaip jūrinė valstybė smunka žemyn, o tokie sprendimai tik dar labiau blogina jos padėtį.

Buvo pastebėta, kad LSLA ne tik kontroliuoja, bet ir padeda Lietuvos laivų savininkams, ypač abejotino laivo sulaikymo užsienio uoste atveju. "Limarko" laivininkystės kompanijos generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje, Amerikoje situacija kur kas geresnė, o Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje permainos Lietuvos laivams gali sukelti rimtų problemų. Tose šalyse tik ir ieškoma bet kokio kabliuko, kad būtų galima skirti baudas.

V. Lygnugario manymu, LSLA dirba gerai. Viceministras vis kartojo, kad norima pagerinti sąlygas Lietuvos verslui, tačiau "Limarko" vadovas teigė, jog ne to verslui reikia.

"Tikiuosi, kad problemų nebus, patikėkite manimi, manau, pokyčiai bus geri", - sakė P. Martinkus. Viceministras tikino, esą ministerijos sieks, kad Lietuva išliktų jūrinė valstybė.