Perlaidodami karius atrado belaisvių palaikus

Vokiečių karių kapinės Klaipėdos yra daugelio vokiečių karių, žuvusių Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, amžino poilsio vieta. 1998 m. kapinėse atidengtas ir pašventintas memorialas, atminimo plokštėse įrašytos žuvusiųjų pavardės. Čia nuolat perkeliami vokiečių karių palaikai ir iš kitų Vakarų Lietuvos vietų.

Kapinių priežiūra, vokiečių karių palaikų identifikavimu ir perlaidojimu nuo 1995 m. rūpinasi Vokietijos karių kapų globos tautinė sąjunga (Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge e. V.).

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, vokiečių karių perlaidojimas yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas kasmet arba kas keletą metų.

"Pernai amžinojo poilsio šalia kitų karių Klaipėdoje atgulė 38 karių palaikai, 2015-2016 metais - daugiau kaip 100. Prieš savaitę šiose kapinėse buvo perlaidoti 46 vokiečių karių palaikai, atvežti iš Telšių, Akmenės rajono gyvenviečių. Ši procedūra atliekama be jokių karinių ar bažnytinių iškilmių. Palaikai sudedami į kartotines dėžes ir palaidojami, užfiksuojama vieta ir palaidoto asmens tapatybė, jeigu ji nustatoma pagal kario žetoną, informuojami kario artimieji", - pasakojo V. Juška.

Nors Klaipėdos vokiečių karių kapinėse, anot vedėjo, kariai perlaidoti prieš savaitę, iki šiol kapinėse žiojėja iškastos duobės. Palaikų perlaidojimą vykdančios VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos atstovas Linas Kvizikevičius atsisakė komentuoti, kas kapinėse vyksta.
V. Juška paaiškino, kad perlaidojimo procesas užsitęsė todėl, kad jo metu kapinėse buvo aptikti karo belaisvių palaidojimai. Kiek jų aptikta, vedėjas neturėjo informacijos, o L. Kvizikevičius pasakė tik tiek, jog atliekamas tyrimas.

---

Karo belaisvių lageris Nr. 57 Klaipėdoje buvo įkurtas 1945 m. gegužės 8 d. ir veikė iki 1949 m. Jame kalėjo 53 710 belaisvių. Daug karo belaisvių dirbo uoste, atkūrė miesto inžinerinius tinklus, atstatė ir statė laivų gamyklą "Baltija", medvilnės verpimo kombinatą "Trinyčiai", vilnos audinių fabriką "Gulbė", dirbo mėsos kombinate, trikotažo fabrike "Aušra", statė lentpjūvę Nr. 2, spaustuvę "Rytas", metalo liejimo gamyklą, baldų fabriką, atkūrė paštą, telegrafą, poilsio namus Giruliuose, karininkų namus Klaipėdoje, remontavo mokyklas,  gimnaziją, Klaipėdos NKVD įgulos ligoninę, geležinkelininkų ambulatoriją, Klaipėdos geležinkelio stotį, viešbutį, parduotuves. Po stovyklos likvidavimo dauguma belaisvių buvo išgabenti į Baškiriją.

Žinoma, kad nemažai belaisvių mirė Klaipėdoje 1945 m. rudenį, kai perpildytoje stovykloje kilo šiltinės ir dizenterijos epidemija.