Paminėta darbuotojų saugos ir sveikatos diena

Klaipėdoje vykusiame susitikime dalyvavo Klaipėdos vaikų ligoninės, Klaipėdos socialinių paslaugų centro "Danė", Klaipėdos lopšelio-darželio "Švyturėlis", statybų ir kitų sektorių atstovai, kurie ne tik išklausė naudingus su darbuotojų sauga susijusius patarimus, bet ir pasidalijo asmenine patirtimi.

Ergonomikos svarba

"Sabelijos" verslo paslaugų grupės vadovė Rūta Viršilienė susitikimą pradėjo pabrėždama ergonomikos klausimų svarbą. Remiantis statistikos duomenimis, vien praėjusiais metais net 51,3 proc. profesinių ligų įtakos turėjo būtent ergonomikos veiksniai. 

"Kyla klausimas: kodėl taip yra? Darbas biure atrodo nepavojingas, bet tokiam darbui ergonomika yra labai svarbi - kaip mes sėdime, kaip pakreipiame galvą, kaip laikome riešus. Ką jau bekalbėti apie krovinių kėlimą ar kitus darbus, kurie yra susiję su tiesioginės fizinės jėgos panaudojimu", - sakė R. Viršilienė.

Kokios ergonomikos klaidos? Pasak konsultacinės firmos "Sabelija" atstovės, vienas didžiausių rizikos veiksnių - sunkių krovinių kėlimas. Keliant daiktus galima susižeisti, tad prieš imantis tokio darbo būtina ne tik pritūpti, taip apsaugant nugarą nuo traumų, bet ir įvertinti, ar nešamas daiktas neturi aštrių briaunų, kurios galėtų sužeisti.

Kitas svarbus rizikos veiksnys, į kurį būtina atkreipti dėmesį, darbo patalpos temperatūra.

"Nuo profesinių ligų niekas nesame apsaugoti, tad apie tai būtina pagalvoti. Visas šias rizikas sumažinsime, jeigu darbo vietos bus organizuotos tinkamai. Tam reikia mokymų, saugių ir darbą lengvinančių priemonių", - tikino R. Viršilienė.

Kaip teigė diskusijoje susirinkę įmonių, įstaigų atstovai, darbuotojams gerinti darbo sąlygas stengiamasi kaip įmanoma labiau: naudojami keltuvai, šalmai, kitos priemonės.

Tačiau taip pat pastebima, kad patys darbuotojai sąmoningesni - reikalauja, klausia ir domisi darbo sauga.

"Anksčiau reikėdavo kovoti, kad darbuotojas statybose nedirbtų su kedais. Ypač sąmoningesnis jaunimas, kuris tampa pavyzdžiu  ilgamečiams darbuotojams", - sakė vienos statybų įmonės atstovė.

Būtina pasirūpinti darbuotojų saugumu

Darbe problemų gali sukelti ne tik ergonomikos veiksnių ignoravimas - net ir šiomis dienomis pasitaiko atvejų, kai darbuotojai nežino kaip reikia elgtis kilus gaisrui.
"Darbdavys darbuotojus turi užtikrinti, kad jų darbo aplinkoje gaisras nekils. O atsitikus tokiai nelaimei, darbuotojai jau turi žinoti, ką reikia daryti - taip bus apsaugotas ir turtas, ir gyvybės", - sakė R. Viršilienė.

Per metus Lietuvoje apskritai įvyksta daugiau nei 11 tūkstančių įvairių gaisrų. Beveik 10 proc. gaisrų nusineša vieną žmogaus gyvybę. Įdomu tai, kad dešimtadalį gaisrų sudaro transporto priemonių gaisrai.

R. Viršilienė priminė nelaimingą įvykį Kaune, odontologijos kabinete. Viena darbuotojų sumanė patikrinti, ar dideliame plastikiniame inde supiltas dezinfekcijai tinkantis skystis, padegant nedidelį kiekį. Po išgąsčio dėl staigaus rankos mosto indas krito ant žemės - įvyko sprogimas ir purslai aptaškė netoli buvusias moteris. Nelaimė nusinešė tris gyvybes.

"Šiuo atveju teismas išaiškino, kad direktorė, turėdama visus reikiamus saugos dokumentus, privalėjo užkirsti kelią nelaimei. Vadovė buvo nuteista", - sakė R. Viršilienė.

Kaip nelaimių išvengti? Būtina tinkamai organizuoti darbus, mokymus, kad darbuotojai kuo paprasčiau suprastų informaciją, žinotų, kaip reikia evakuotis. Taip pat svarbu turėti tinkamą priešgaisrinę įrangą.

"Labai rekomenduojame net ir dirbantiems biure įgyti praktikos su gesintuvu - viena yra gesintuvą matyti, visai kas kita - jį išbandyti", - tikino R. Viršilienė.

Informacija

Kasmet Europos Sąjungoje apie 164 tūkst. gyventojų miršta darbe dėl su darbu susijusių priežasčių.

Iš jų 5 580 žūva dėl nelaimingų atsitikimų darbe, o 159 tūkst. miršta dėl su darbu susijusių sveikatos sutrikimų. Žuvusiųjų darbe skaičius siekia 2,1 mln. - maždaug kas 15 sekundžių žūsta vienas darbuotojas.

Lietuvoje darbe žūsta 2 kartus dažniau (statybos sektoriuje - beveik 4 kartus dažniau) žmonių negu vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse. Statistiniai duomenys rodo, kad daugelis darbuotojų ir darbdavių vis dar nežino, su kokia rizika susiduria ir kaip ją valdyti.