Pakeliui į oro uostą atskleis istorijos paslaptis

"Sveiki įlipę į autobusą, kuris nėra paprasta metalinė dėžė ant ratų, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Važiuodami šiuo autobusu iki Palangos oro uosto išgirsite pasakojimus apie Klaipėdą, kuršius, Nemirsetą ir Palangą", - įsėdus į 100-uoju numeriu pažymėtą autobusą per garsiakalbius prabyla vyriškas balsas. Jėgas suvieniję VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus keleiviams nuo šiol siūlys sužinoti negirdėtų istorinių faktų.

Pirmadienio rytą į Palangos oro uostą iš Klaipėdos autobusų stoties patraukę keleiviai buvo pirmieji projekto "Istorija veža" paskaitos klausytojai - daugiausia užsieniečiai, besižvalgydami pro transporto priemonės langus, galėjo išgirsti lietuviškai ir angliškai skambančius istorinius faktus apie matomas vietas, statinius, taip pat sužinoti apie čia gyvenusius ar dirbusius žmones.

"Tai tarsi eksperimentas - įdomu, kaip reaguos žmonės, ar nenervins važiuojant. Tikslas paprastas - kalbėti apie istoriją įvairiausiais būdais. Tai ir edukacija, ir Klaipėdos reprezentavimas, geras būdas skleisti istorines žinias. Ko gero, įdomiai istoriniai faktai gali skambėti važiuojantiems iš Palangos - žmonės nusileidžia Palangoje, o vykdami į Klaipėdą pradeda kurti legendas, nebėra baimės ir gaunama istorijos dozė", - sakė į minėtą kelionę taip pat patraukęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Autobuse girdima paskaita nėra nuosekli. Anot J. Genio, buvo atrinkti tam tikri istoriniai fragmentai, kurie "gali pavežti, užkabinti". Dėl to stengtasi vengti daug statistikos, datų gausos. Be to, kelionės metu galima išgirsti ir muzikos fragmentų, tuometinio gyvenimo aplinkos garsų - arklio kanopų kaukšėjimo į akmeninį grindinį ir panašiai. Važiuojant pasigirsta Vagnerio ir kitų muzikų kūriniai, taip pat Vytauto Kernagio, itin mylėjusio Palangą, dainų fragmentai.

KKT dėmesį į kultūrinius dalykus atkreipia ne pirmą kartą. Vienąsyk per metus važiuojant miesto autobusais galima išgirsti gyvus Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų pasakojimus apie Klaipėdą, o keleiviai laukdami autobusų kviečiami pasiimti nemokamą knygą iš stotelėse įrengtų lentynų - tai KKT ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vykdomas projektas.

KKT direktorius Gintaras Neniškis pabrėžia, jog viešasis transportas turi tapti jaukia ir prestižine vieta kelionėms, tad transportininkams teko nemažai pasukti galvą, kaip per garsiakalbius pasakojamą istoriją pateikti patogiai ir įdomiai.

"Pradinis variantas buvo istorinius faktus pasakoti viename iš mieste važinėjančių autobusų. Tačiau po ilgos diskusijos ir įvertinus technines galimybes nusprendėme, jog reikia ilgesnio važiavimo maršruto. Mieste kai kurie autobusai stotelėse sustoja net kas 14 sekundžių, tad pasakojama istorija trūkinėtų, nebūtų įmanoma atskleisti minties", - apie pasirinkimą pasakojo G. Neniškis.

Be to, maršrutu Klaipėda-Palangos oro uostas-Klaipėda važiuojantis didysis autobusas nevažiuoja anksti ryte ar naktį, tad tikimasi išvengti nusiskundimų, kad neleidžiama pailsėti.

Deja, ne visi norintys galės pasinaudoti proga daugiau sužinoti apie Klaipėdos, Nemirsetos ar Palangos praeitį. Pastarojo miesto valdžia oro uosto autobusui uždraudė įsukti į Palangos autobusų stotį, tad toks nedraugiškas jų sprendimas sudaro daug nepatogumų į ar iš Palangos oro uosto skrendantiems palangiškiams ar poilsiautojams.

Žadama, jog dabartinė paskaita 100-ojo maršruto autobuse skambės bent iki šių metų pabaigos. J. Genys pabrėžė, jog už projekto įgyvendinimą yra dėkingas literatūrinio teksto autorei Sondrai Simanaitienei, istorikei Zitai Genienei, garso operatoriui Antanui Cirtautui, diktoriui Karoliui Makauskui. Angliškąją paskaitos versiją įgarsino Jurgita Bendikaitė, išvertė Rūta Jurkuvienė.

Informacija

1836 metai - vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris dirba Klaipėdos teatre. Būtent čia, atokiame Prūsijos mieste, žymusis kompozitorius pradėjo savo muzikinę veiklą.

Uostas Lietuvos Respublikos laikais tapo žemės ūkio produktų eksporto centru, viešpataujant nacionalsocialistinei Vokietijai Klaipėdą vėl bandyta paversti miestu tvirtove, sovietmečiu Klaipėda garsėjo savo žvejybiniu laivynu.

Po XIX amžiaus Klaipėdą vaikštinėjo anglų, olandų, škotų verslininkai, tarp kurių galima pastebėti ir Trojos atradėją - Henriką Šlymaną. Klaipėdos sandėliuose jis laikė savo prekes.

Nemirsetoje nuo XV a. veikė pasienio sargybos būstinė. Tai buvo Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio ruožas, vėliau Prūsijos ir Rusijos pasienis.

Baltijos jūroje ties Nemirseta, apie 2 km nuo kranto, dugne, guli Antrojo pasaulinio karo metais nuskendęs Vokietijos transportinis motorlaivis "Füsilier". 1944 metų rudenį šį laivą, plaukiantį iš Pillau į Klaipėdą, pastebėjo Sovietų Sąjungos daliniai ir subombardavo.

Vikingų epochoje, X-XIII amžiuje, kuršiai buvo galinga baltų gentis. Jiems priklausė 5 didelės teritorijos: Pilsotas, kur kalavijuočiai įkūrė Klaipėdos miestą, Mėguva su klestinčiu prekybos, amatų centru - ankstyvuoju miestu Palangoje, Ceklis, Duvzarė ir Pamarys.

Kas atvyksta į Lietuvos pajūrį, Palangą žino kaip kurortą, o ne kaip kuršių žemės Mėguvos centrą.

Mokomieji lėktuvai iš Palangos oro uosto pradėjo kilti 1937 m. O po kelerių metų pirmieji keleiviai buvo nuskraidinti labai toli - iki paties Kauno.