Pajūriui tvarkyti - beveik šimtas tūkstančių

Antradienį uostamiestyje viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patikino, kad Klaipėdos ir Palangos paplūdimių krantotvarkai iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos numatyta skirti nemažas sumas.

Klaipėdai ketinama skirti apie 65 tūkst. eurų, Palangai - apie 74 tūkst.

"Dėl Neringos dar kalbėsime, jie kažkaip sunkiai kuria sąmatas. Esame gavę porą variantų, bet ten daug klaidų, prašysime patikslinti sumą, tuomet skirsime ir Neringai", - aiškino ministras.

Klaipėdos savivaldybė ministerijos prašė didesnės sumos, apie 80 tūkst. eurų, tačiau vienu metu buvo pasigirdusios kalbos, esą miestui pinigų pakrantėms tvarkyti visai nebus skirta.

"Po to, kai girdėjome, kad liksime be nieko, 65 tūkstančiai eurų yra optimali suma. Už ją mūsų paplūdimius padarysime daug geriau paruoštus sezonui nei jie yra šią minutę", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak K. Trečioko, pinigai savivaldybes turėtų pasiekti, kai tik jos įvykdys pirkimų procedūras. Vis dėlto yra tikimybė, kad kol jos bus baigtos, vasara jau bus prasidėjusi ir žmonėms teks naudotis nesutvarkyta infrastruktūra.

Ministro nuomone, viešuosius pirkimus savivaldybės galėjo rengti jau anksčiau, kad spėtų juos užbaigti iki vasaros sezono. Vis dėlto, pasak jo, pajūryje dar nėra tokių tragiškų pasekmių, kad nesutvarkius nebūtų galima pradėti vasaros sezono.

V. Grubliauskas tikino, kad Savivaldybės darbuotojai privalės spėti atlikti darbus.

"Apie atsitraukimą negali būti nė kalbos. Miesto ūkio departamentas ir "Klaipėdos paplūdimiai" turės suktis labai greitai, atlikti visas procedūras taip, kad pinigai būti įsisavinti ne vasaros pabaigoje, o kiek įmanoma greičiau, iki prasidedant vasaros sezonui", - pabrėžė meras.

Pasak jo, ministerijos skirtų lėšų visiems reikalingiems darbams nepakaks, tad prisidėti reikės ir Savivaldybei - ji planuoja skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų. Už skirtas lėšas pirmiausia bus tvarkomos žabtvorės, remontuojami laipteliai, takai, o bendros paplūdimių kokybės atstatymas į buvusią padėtį jau būtų ilgalaikis projektas.

Aplinkos ministro nuomone, vertėtų galvoti, kaip ateityje apsisaugoti nuo smarkių audrų: "Bijau, kad neateitų dar viena audra, ir mes, vienos audros padarinių nelikvidavę, neturėtume dar daugiau darbo. Lieka tikėtis, kad audrų taip dažnai nebus. Klimato kaita iš tikrųjų yra iššūkis, ne visi nori tuo patikėti, bet tai vyksta ir nebūtų nieko nuostabaus, jei tokių kataklizmų turėsime ateityje dažniau. Tuomet gali tekti labai rimtai pagalvoti, kaip apsisaugoti."