Odė laivų statytojams ir metalo meistrams

Keista, kad kruizinių laivų turistai, atplukdyti į Klaipėdą, toliausiai vežami autobusais į pažintines ekskursijas, o nevedami į čia pat esančią seną kalvę, kurioje ne tik ypatinga atmosfera, bet ir laivų statybos inžinierius iš metalo daro meno kūrinius. Kalvėje tiek daug įvairių senienų, kad nesinori iš jos greitai išeiti. Joje galėtų būti kuriami meniniai filmai.

Laivų statytojų ir remontininkų specialybė viena daugiausiai darbo rankų reikalaujančių specialybių tiek pasaulyje, tiek Klaipėdoje. Vien tik Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija turi apie 3 tūkstančius darbuotojų skaičiuojant ir subrangovus. Asociacijai priklauso apie 17 įmonių. Mestas juos ištraukti į dienos šviesą.

Pirmiausia apsilankėme Kruizinių laivų terminale, buvusioje AB "Klaipėdos laivų remontas", turinčioje ypatingą istorinę aurą. Jo vizitinei kortelei - elingui šiemet sukanka 100 metų.

Kruizinių laivų terminale šiuo metu virte verda gyvenimas ir ne tik todėl, kad prasidėjo kruizinių laivų sezonas. Tiesiog tvarkoma ir gražinama jo teritorija. Visų pirma tiesiamas naujas įvažiavimo į piliavietę ir į kruizinį terminalą kelias, vadinamoji Priešpilio g. Įdomu tai, kad šiuos darbus akylai stebi archeologai.

Šiemet birželio 6 d. vyks architektūrinis vadinamosios Danės galerijos pristatymas. Bus galima sužinoti, kaip toliau bus užstatoma Kruizinių laivų terminalo teritorija palei Danės upę. Savo idėjas išsakys 6 architektai. Kai bus nuspręsta, kuri idėja bus priimta kaip pagrindinė, prasidės darbai.

Archeologai budi

Atliekant gatvės tiesimo darbus maždaug prieš mėnesį rastas senas pilies šoninio pylimo įtvirtinimas, buvusio tilto liekanos. "Dabar žiūrime, ar nėra pylimo krašto marių pusės link. Visa ta teritorija, ir ten kur dabar stovi įmonės administracinis pastatas, suformuota XIX a.- XX a. pradžioje užpilant Kuršių marių dalį. Stebime, kas galėtų būti išlikę iš tų laikų", - pasakojo statybvietėje sutiktas Klaipėdos universiteto archeologas doc. dr. Gintautas Zabiela. Archeologai budi nuo pat statybų pradžios, kad kas nors kasinėjant nebūtų pražiopsota.

"Svarbu, kad mes dabar tiksliai žinosime, kurioje vietoje buvo originalus XVI-XVII a. senasis įvažiavimas į pilį, kad iš dalies yra išlikęs išorinio pylimo akmenimis dėtas įtvirtinimas. Iki šiol apie tai neturėjome jokių duomenų", - sakė archeologas.

Kai pradėta tvarkyti buvusi laivų gamyklos teritorija archeologams atsirado galimybė pasakyti, kas čia galėjo būti ir kas yra išlikę. Anot jo, kai bus tiesiama šiluminė trasa arčiau miesto pusės, bus pakliūta į labai įdomią vietą, kur tilto liekanos. Archeologai to nekantriai laukia, kad sužinotų kokia buvo pilies tilto konstrukcija. "Labai gerai, kad pradėti darbai, tai padeda mums pažintį pilį. Iki tol aiškaus įsivaizdavimo neturėjome", - sakė G. Zabiela.

P. Lindenau statyklai - 100 metų

Šalia piliavietės miesto širdyje labai ilgai gamybinę veiklą vykdė AB "Klaipėdos laivų remontas"(KLR), sovietmečiu buvusi Bandomoji laivų remonto įmonė. Dabar didžioji jos gamybinės veiklos dalis jau perkelta į pietinę uosto dalį, į buvusį Jūrų perkėlos terminalą. Centre dar liko du laivų remontininkų dokai, kurių išplukdymas į pietinę dalį kiek užtruko ir dar, ko gero, prireiks gal trejų metų, kol laivų remonto veiklos čia nebeliks. Bet KLR pavadinimo jau dabar nebėra, dabar šią teritoriją nuomoja UAB Kruizinių laivų terminalas.

Šioje teritorijoje yra 5 pavaldo objektai - trys pastatai, elingas ir slipas. Mat čia laivų statyba ir remontas atsirado gerokai seniau nei sovietmečiu. Čia buvo viena iš pirmųjų laivų statyklų - Pauliaus Lindenau laivų statykla, savo veiklą pradėjusi 1918 metais. Ji priklausė bendrovei "Lindenau ir Co". 1919 metais buvo pastatyta kalvė, korpusinis cechas, dalis laivų statyklos ir Klaipėdoje pradėti statyti laivai. Iš pradžių vadinamieji ratiniai, t. y. įvairių tipų garlaiviai, paskui ir modernesni keltai, skirti susisiekti su Kuršių nerija. Jie plaukdavo ir į Nidą. Buvo statomi ir laivai naudojami uosto reikmėms, pavyzdžiui, vilkikai, muitininkams reikalingi laivai. 1938 metais buvo pastatytas netgi kruizinis laivas, kuriuo plaukti galėjo apie 2 000 keleivių. Tai vienas didžiausių laivų kuris buvo pastatytas P. Lindenau statykloje.

Taigi tais laikais tai buvo gana didelė statykla. Joje dirbo nuo 150 iki 300 darbuotojų, o vienu metu - net 900. Tiesa, joje triūsė ir karo belaisviai.

Prasidėjus karui P. Lindenau tą statyklą tiesiog paliko. Jis išvyko į Vokietiją ir atidarė laivų statyklą Kylyje.

Minėta asociacija bando susisiekti su Pauliaus Lindenau giminaičiais, nes planuojama sukurti jo medalį, kuris būtų teikiamas laivų statybos ir remonto srityje pasižymėjusiems specialistais.

Elingas ir slipas

Ir elingo, priklausiusio P. Lindenau laivų statyklai, erdvė turi ypatingą aurą. Kadangi šiemet jam sukanka 100 metų, ir prieš Jūros šventę, ir po jos jame vyks koncertiniai renginiai. Ta puikia aura galės pasimėgauti ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai.

Kai svarstomas elingo likimas, maždaug pusė klaipėdiečių mano, kad tą gargarą, kaip vizualinę taršą reikia tiesiog nugriauti, o kita pusė - kad išlaikyti. "Man, kaip inžinieriui ir bendrovės vadovui, ta konstrukcija patinka. Tik gaila, kad P. Lindenau negalėjo baigti statybos. Iš tikrųjų konstrukcija iš dalies turėjo būti uždengta, turėti stogą. Tai nebaigtas statinys", - sakė A. Butkus.

Kokia elingo ateitis, vis dar neaišku. Šiandien elingas su slipu yra naudojamas laivams į vandenį nuleisti ir iškelti. Jis tebėra eksploatuojamas. Žinoma, anksčiau jis buvo pritaikytas laivų statybai, tos funkcijos šiomis dienomis, jis jau neatlieka.

Sovietmečiu elinge stovėdavo po šešis žvejybos tralerius, kurie būdavo remontuojami vienu metu. Taigi ir po karo, kai elingas priklausė Bandomajai laivų remonto įmonei, jis buvo eksploatuojamas.

Pasak A. Butkaus, elingo, kuris yra techninis paveldas, uždengti bet kuriuo atveju negalima. Visų pirma kokia nors "dėžė" gali būti vizualinė tarša piliavietei. "Mano manymu, jį, ko gero, reikia daugiau naudoti viešiems renginiams, bet palikti ir kaip laivų nuleidimo vietą. Yra didelis poreikis, nes tokių vietų Klaipėdoje beveik nėra", - sakė terminalo vadovas.

Kruiziniame laivų terminale yra įsikūrusi antrinė įmonė Klaipėdos pilies uostas. Jo klientai naudojasi slipu laivams nuleisti į vandenį. Ateityje Pilies uostas bus plečiamas Vakarų Baltijos laivų statyklos link.

Nors elingo konstrukcija atrodo gražiai, ją reikia prižiūrėti. Kai kurias vietas derinant su paveldosaugininkais jau reikės ir paremontuoti, žinoma, pirma atlikus defektaciją. Tai pareikalaus bendrovės lėšų, o grąža bus, be abejo, nedidelė. "Visa laimė, kad konstrukcija pagaminta tikrai iš gero legiruoto, t. y. grūdinto plieno", - sako A. Butkus.

Valčių dirbtuvėse bus muziejus

Šalia KLR administracijos pastato, kuris bus griaunamas, ir elingo yra vertingas objektas - išlikusios senosios valčių ir jachtų remonto dirbtuvės. Pastatas nebus griaunamas, šį pavasarį jis jau pradėtas atstatyti, darbus planuojama baigti apie rugsėjį. Jis bus skirtas mažiesiems pramoginiams laivams, o nedidelė jo dalis - muziejui. Jame bus ekspozicija, pasakojanti apie elingą, apie pačią remonto įmonę.

Tame pastate senųjų laivų sergėtojas klubas "Budys", kuriam vadovauja Kostas Frankas, 2009 metais atidarė Lietuvos jachtingo muziejų. Pasak UAB Kruizinių laivų terminalo generalinio direktoriaus A. Butkaus, K. Frankui buvo leista pasinaudoti tomis patalpomis neatlygintinai, o dabar muziejų teks iškelti norint baigti pastatą restauruoti.

Jau rasti valčių remonto dirbtuvių pastato nuomininkai. Suprantama, bendrovė investuoja į jį, tad nori turėti naudos. K. Frankui bus siūloma tapti muziejinės dalies vadovu, jis būtų įdarbintas ir vestų ekskursijas.

Turistus - į kalvę

Paveldosaugos objektas yra ir išlikusi kalvė ir liejykla. Gamybai patalpos šiuo metu nenaudojamos, bet jose karaliauja tikras kalvis, kuris daro metalo meno dirbinius.

Čia labai daug įdomių išlikusių senų dalykėlių. Senąjį presą planuojama perkelti į muziejų ir eksponuoti. Vieną objektą P. Lindenau anūkas norėjo išsivežti, bet buvo per sunkus. Buvusioje kalvėje atsiveria toks puikus metalo pasaulis, kad tą vietą tokią, kol joje nieko dar nesutvarkyta. norisi rodyti turistams.

Pats pastatas, pasak A. Butkaus, išliks, nes turi unikalias konstrukcines perdangas. Kas čia bus daroma ateityje, vadovas dar negalėjo pasakyti. Pirmiausia bus tvarkoma vadinamoji Danės galerija, palei Danės upės krantines, o paskui jau bus sprendžiama, ką daryti su kalve. Ko gero, jos eilė ateis po kokių dviejų trejų metų. Be abejo, ir jos laukia remontas.

A. Butkaus teigimu, kai valčių remonto baro pastate bus atidarytas muziejus, jo lankytojai galės patekti ir senąją kalvę ir ją apžiūrėti.

Kalvis Michailas Nedovidejevas - buvęs inžinierius laivų statytojas, kalvystė - jo hobis. Ja jis užsiima 30 metų, o senojoje kalvėje priima užsakymus iš klientų ir daro vienetinius metalo dirbinius jau 6 metus.

"Ilgai stačiau laivus "Baltijos" laivų statykloje. Per tą laiką labai gerai išstudijavau metalo savybes. Paskui ėmiausi kalvystės, bet ji - mano hobis. O šiaip aš dabar užsiimu laivų remontu", - pasakojo Michailas.

Dar vienas paveldosauginis pastatas Kruizinių laivų terminale yra ir korpusinis cechas, kuriame buvo ruošiamos metalo konstrukcijos, apdorojamas metalas. Šitas pastatas taip pat nebus nugriautas. Unikalios jo konstrukcijos, švieslangiai. Taip pat dar nenuspręsta, ką daryti su šituo pastatu. Kol kas jame dar vyksta gamyba ir, ko gero, irgi dar kelerius metus čia niekas nesikeis.

Jame dar yra likusių ir istorinių staklių, kitos jau sovietinių laikų. Jos irgi ėdomios ir unikalios.