Klaipėdos meras sulaukė Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Filipo Žanto prašymo įamžinti 1920-1923 metų laikotarpį, kai Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą.
Prancūzijos ambasada šį laikotarpį siūlo įamžinti, atidengiant atminimo lentas ant trijų pastatų: ant Liepų g. buvusios prefekto Petisne rezidencijos (šiuo metu ten - DNB bankas), viešosios I. Simonaitytės bibliotekos, kuri anksčiau buvo prancūzų generolo Dominique Odry rezidencija, ir ant buvusių prefektūros biurų Sukilėlių gatvėje.
Kreipdamasis į merą, ambasadorius pridūrė, kad pastatų savininkų leidimai gauti, lentos bus pagamintos iš Prancūzijos ambasados lėšų. Dviem kalbomis apie prancūzmetį Klaipėdoje menančių atminimo lentų atidengimo ceremoniją siūloma surengti jau birželio 2 dieną.
"Šis gestas reikš, kad Klaipėda yra daugiakultūris miestas. Prancūzų dalyvavimas šiame krašte buvo Ambasadorių konferencijos sprendimas. Jeigu prancūzų ambasada nori įamžinti šį laikotarpį, manau, kad tai būtų logiškas sprendimas. Siūlau pritarti šiam sprendimui. O pačios atminimo lentos gana išsamios ir neutralios", - teigė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo narys, istorikas Vygantas Vareikis.
Šiam pasiūlymui pritarė ir kiti komisijos nariai, tačiau jos pirmininkas Vytautas Čepas suabejojo, ar tai nesukels neigiamų patriotų reakcijų. "Bet juk ir patriotai turi žinoti istoriją", - replikavo Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Kiti pridūrė, kad prancūzai juk nebuvo okupantai. Beje, Klaipėdoje neseniai buvo surengta daug dėmesio sulaukusi paroda apie prancūzmetį, netgi išleista knyga.
Šiam pasiūlymui dar turės pritarti miesto Taryba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą