Neurochirurgų kova dėl pacientų - teisme

Norėta sudėtingas neurochirurgines operacijas iš Klaipėdos ir Vilniaus perkelti į Kauną. Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad neurochirurgai ir Seimo nariai buvo teisūs - ministrų įsakymai pripažinti pažeidžiančiais įstatymus.

Į teismą po neurochirurgų viešai iškelto klausimo kreipėsi Seimo nariai Audronius Ažubalis, Vida Marija Čigriejienė ir Antanas Matulas. Buvo prašoma išsiaiškinti, ar tuometinio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio 2014 metų birželio 10 d. pasirašytas įsakymas dėl stacionarių vaikų ir suaugusiųjų neurochirurgijos paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų neprieštarauja įstatymams. Taip pat teismo prašyta išsiaiškinti, ar įstatymams neprieštarauja ir dabartinės ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pasirašytas įsakymas dėl Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2015-2020 metų plano patvirtinimo.

Šiais sprendimais buvo numatyta esą sudėtingomis ligomis sergančius pacientus perkelti operuoti į Kauną, kuris būtų neurochirurgijos centras Lietuvoje.

Anksčiau neurochirurgai nevyniodami žodžių į vatą teigė, kad ministru tapus V. Andriukaičiui, imta proteguoti Kauno gydymo įstaigas, pataikaujama jų norams. Esą įsakyme, nurodančiame, kokie ligų atvejai galės būti gydomi didžiosiose šalies ligoninėse, o kokie - išskirtinai aukšto lygio įstaigose, prirašyta daug ligų kodų, išskirtos retos ir labai retos ligos, tačiau jas vardinant persistengta - daug "retų ir labai retų" ligų sėkmingai gali būti gydomos didžiųjų miestų ligoninėse.

"Pagal šį optimizavimo planą Šiauliuose ir Panevėžyje neurochirurgija baigsis po metų, Vilniuje ir Klaipėdoje - po dvejų. Nes toks numatytas kuriamo referencinio centro planas. Maža to, mažės ir neurochirurgijos rezidentūros apimtys Vilniuje, nes negalėsime teikti visų paslaugų", - portalui lsveikata.lt šių metų pavasarį teigė Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas prof. Saulius Ročka.

"Tai - akivaizdus protegavimas. Kai sustiprėjo neurochirurgija Klaipėdoje, Kaune sumažėjo ligonių srautas", - taip kalbėjo neurochirurgai, aiškinę, esą tokiais ministrų įsakymais norima pacientus, pasirinkusius geografiškai arčiau esančias gydymo įstaigas, nukreipti į Kauną.

Neurochirurgai ir Seimo nariai pirmadienį iškovojo pergalę prieš ministeriją. LVAT pripažino, kad dalis įsakymu patvirtinto Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2015-2020 metų plano punktų prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui ir Konstitucijai, o patvirtintas Nacionalinių referencijos centrų atrankos tvarkos aprašas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Antanas Gvazdaitis "Vakarų ekspresui" teigė, kad teismo sprendimu yra patenkintas.

"Ruošiant įsakymą, kai ministru buvo Andriukaitis, vyko neabejotinas Kauno protegavimas. Visiems susidarė toks vaizdas, tą žodį "protegavimas" naudojome ir ministerijoje, jie dėl to neįsižeidė, nesakė, kad mes šmeižiame. Tai buvo visiems akivaizdu - tai, ką siūlė kitų miestų atstovai, nebuvo priimta domėn, o tai, ką siūlė Kaunas, buvo nuo A iki Z išpildyta.

Žinoma, džiaugiamės teismo sprendimu, nes toks priverstinis ligonių srautų keitimas buvo nemotyvuotas, nebuvo kalbama apie gydymo kokybę ar specialistų kvalifikaciją", - kalbėjo uostamiesčio neurochirurgas.

NUOMONĖ. "Toks priverstinis ligonių srautų keitimas buvo nemotyvuotas, nebuvo kalbama apie gydymo kokybę ar specialistų kvalifikaciją", - džiaugdamasis teismo sprendimu vakar kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Antanas Gvazdaitis.

Pasak jo, vėliau bandyta gudrauti kalbant apie referencijos centro steigimą, nors tokių centrų steigimas nėra ministerijos uždavinys - tai gali savarankiškai daryti pačios gydymo įstaigos.

"Jei tai būtų įvykdyta, tai būtų Klaipėdos krašto neurochirurgijos genocidas, nes iš principo didžioji dalis patologijų turėtų būti operuojama Kaune. Taip pat į Kauną būtų perkelta ir dalis Vilniaus pacientų. Vakarų Lietuvoje būtų likusios tik labai paprastos operacijos, bet tai būtų blogai, nes žmonėms, kurie turi neurochirurgo licencijas, toks darbas nebūtų patrauklus, jie imtų ieškoti geresnių darbo vietų, tai iš esmės būtų specialybės sužlugdymas", - kritikos negailėjo A. Gvazdaitis.

Byloje ieškove buvusi Seimo narė V. M. Čigriejienė pirmadienį sakė iš esmės neprieštaraujanti referencijos centro steigimui Kaune, tačiau pabrėžė, kad negalima sunaikinti neurochirurgijos kituose regionuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, nors pastarieji, šiauliečiai medikai, neprieštaravo ministrų įsakymams.

"Lai vienas centras būna Kaune, bet ir aplinkui turi būti įstaigose neurochirurgijos pagalba. Juk jei iš Klaipėdos veš žmogų su hematoma, kol nuveš, jį jau į morgą reikės vežti", - ironizavo V. M. Čigriejienė ir pabrėžė, kad koncentruoti neurochirurgiją Kaune, kai veikia stiprūs centrai Vilniuje ir Klaipėdoje, būtų nesąžininga šių regionų atžvilgiu.