Netikėtos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų temos

Kaip ir praėjusiais metais, mokiniai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš keturių siūlomų temų - dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių. Per egzaminą prie kiekvienos temos buvo pateikti du autoriai, tačiau mokiniams jie buvo tik rekomenduojami, reikalaujama rašinyje remtis bent vienu iš 36 bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių.

Po egzamino abiturientė Orinta Mažrimaitė tikino, kad išvydusi literatūrinio rašinio temas "Švenčių reikšmės literatūroje" ir "Kartų santykiai literatūroje" liko labai nustebusi, nes tikėjosi sulaukti temų, susijusių su tėvyne, šeima bei namų jaukumu.

"Į egzaminą ėjau pakankamai atsipalaidavusi, nes daug mokiausi, laiko užteko, tačiau temos buvo gana sunkios", - kalbėjo mokinė.

"Ąžuolyno" gimnazijos abiturientė Gabija Račaitė tikino, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas nebuvo lengvas, tačiau samprotavimo rašinio temos "Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių?" ir "Ar menas gali paveikti tikrovę" buvo netikėtos. "Egzamine buvo rekomenduojami autoriai, kurių kūriniai yra novelės, o jose nėra daug meninių raiškos priemonių ir vietos interpretacijoms, nes kaip ir viskas aišku ten", - teigė abiturientė. Mokinės manymu, ji jau padarė viską, ką galėjo, tad dabar laukia rezultatų ir tikisi, kad iš egzamino surinks daugiau nei 80 balų.

Dėl netikėtų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino temų antrino ir "Ąžuolyno" gimnazijos mokinys Martas Lingvenis, jis tikino, kad temos nustebino, nes tikėjosi rašyti rašinį apie kančią arba vienatvę, tačiau susikaupus ir dingus jauduliui sekėsi gerai. "Labai norėčiau gauti bent 50 balų, tačiau visi vertintojai yra skirtingi, tad žiūrėsime, kaip bus", - sakė abiturientas.

Kaip ir ankstesniais metais, norint gauti brandos atestatą abiturientams reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą.