Nerimsta aistros dėl naujo daugiabučio

Nusileisti neketinantys gyventojai praėjusią savaitę išsiuntė skundus Klaipėdos savivaldybės administracijai, merui, Kultūros paveldo departamentui, architektų organizacijoms, valstybinėms tarnyboms ir kt.

Prašo keisti detalųjį planą

Pievų Tako g. 28, 30, 32, 34, 36, J. Janonio g. 3, 5, 7, 9, Herkaus Manto 37A namų gyventojų bendruomenės vardu praėjusią savaitę išsiųstuose raštuose prašoma įvertinti galimybę koreguoti detalųjį planą, keičiant tvarkymo reglamentus bei jų rodiklius, siekiant architektūros kokybės kriterijų, o įvertinus - 2002 m. patvirtintą detalųjį planą, kuriuo remiantis ir projektuojamas daugiabutis.

"Pastarųjų dvejų metų praktika akivaizdžiai įrodė būtinybę koreguoti minėtąjį planą ir neleisti potencialiems projektuotojams manipuliuoti šiuo detaliuoju planu bei projektuoti Pievų Tako g. 36A net iki 33 m aukštingumo pastatus ir tuo pažeisti besiribojančių sklypų savininkų, aplinkiniuose pastatuose gyvenančių ar darbinę aplinką kuriančių miestiečių interesus ir gerovę", - rašo klaipėdiečiai.

Jų teigimu, "mistiškai nuteikia projektuotojų užmačios kritinės būklės administracinės paskirties 385,14 kv. m pastatą rekonstruoti į gyvenamosios paskirties 4 861,44 kv. m daugiabutį".

"Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai turėtų atkreipti dėmesį, kaip ši įmonė su žodžiu "rekonstrukcija" mėgina nušauti ir antrąjį zuikį, kaip seną administracinį pastatą rekonstruojant išsprendžia naujo daugiabučio pastato energetinės klasės problemą", - teigia gyventojai.

Jie nuogąstauja, kad sumažės automobilių statymo vietų, namams tenkančio saulės šviesos kiekio, o statybų metu vibracija paveiks namų konstrukcijas.

"Mūsų bendruomenė tikisi ir imsis priemonių, kad toks projektas nebūtų patvirtintas, nebūtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Priešingu atveju neatmetame galimybės kreiptis į teismą", - tikina klaipėdiečiai.

Priešais sklypą, kuriame norima statyti daugiabutį, gyvenantis Kęstutis Sinskas teigė manantis, kad statybą galima supaprastinti iki 5 aukštų. Be to, gyventojus žeidžia formalūs atsakymai į klausimus projektuotojams ir tai, kad neatsižvelgiama į pastabas.

SKLYPE esantis administracinės paskirties pastatas nėra kultūros vertybė, šiuo metu jis yra apleistas ir neeksploatuojamas. Archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų metu sklype nebuvo rasta jokių mokslinę vertę turinčių radinių ir neaptikta vertingų kultūrinių sluoksnių. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Pateikta vizualizacija, bet ten atrodo, kad laukuose stato, aplinkui nieko nėra ir viskas labai gražiai atrodo. Jeigu įsigilintume į aplinką, tai negražiai atrodo. Jeigu būtų kitaip kalbamasi su žmonėmis, išklausoma, prisiderinama... Dabar išsisukinėjama. Techniniai duomenys rašomi su žvaigždutėmis - vėliau keis kaip nori", - nuomonę išsakė K. Sinskas.

Jis patikino, kad gyventojai nori, jog aplinka taptų gražesnė, tačiau esą ne tokiu būdu.

Trečias kartas

Pievų Tako g. 36A naują statinį UAB "Saulėgauda" užsakymu projektuoja UAB "Progresyvūs projektai".

Prieš metus visuomenei pristatytas projektas susilaukė daug kritikos. Apie jį nepalankiai atsiliepė ne tik būsimi kaimynai, bet ir Lietuvos architektų rūmų regioninė architektų taryba. Architektai pateikė savo pastabas ir 5 pasiūlymus, į kuriuos, pasak organizacijos, būtina atsižvelgti tolesnėje projektavimo eigoje.

Praėjusią savaitę buvo pristatytas pakoreguotas projektas, tačiau jis taip pat buvo sutiktas priešiškai.

Projekto vadovė architektė Danutė Zubavičienė kelis kartus susirinkusiems gyventojams akcentavo, kad projektas rengiamas remiantis galiojančiu detaliuoju planu.

"Šis projektinis pasiūlymas jau trečias ruošiamas. Visa aplinkinė situacija ir aplinkybės kaip ir žinomos, kaip ir žinoma tai, kad daugeliui jūsų nepatinka ten numatyta statyba, dėl kurios galime atsiprašyti, bet toks sprendimas priimtas prieš beveik 20 metų ir šiuo metu yra įgyvendinamas", - kalbėjo projekto vadovė.

Jos teigimu, nors dokumentai leidžia statyti 12 aukštų pastatą, bus statomas apie 33 metrų aukščio devynaukštis, kuriame bus 54 butai. Pernai pristatytame projekte buvo numatyta įrengti 58 butus.

"Pastato architektūrinė išraiška - trys tarpusavyje sujungti tūriai, kurių du šoniniai yra projektuojami su pasvirusia išorine siena, taip vizualiai mažinant pastato aukštingumo pojūtį. Šoniniai tūriai įstiklinami, juose įrengiami uždari balkonai su berėmėmis stiklinimo sistemomis.

DISKUSIJOS. Po projekto pristatymo dalis gyventojų neskubėjo skirstytis ir diskutavo, kokių priemonių imtis, kad nebūtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Fasadų apdailai parenkamas Klaipėdos miestui būdingas molio raudonumo atspalvis su pilkos spalvos intarpais. Fasadų žaismingumui balkonuose numatomos perforuotos langinės, kurių tonai parenkami jūros melsvumo, nuo apačios kylant aukštyn palaipsniui šviesėjantys.

Pietinėje sklypo dalyje, detaliuoju planu nurodytoje vietoje, projektuojamas dengtas įvažiavimas į parkingus, kurie įrengti pirmame aukšte ir rūsyje. Dalis parkingo išorinių sienų įrengta iš perforuotų lamelių", - rašoma projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte.

Daugiabutis projektuojamas su integruota pusiau atvira automobilių saugykla, kuri būtų įrengta pirmame aukšte ir rūsyje.

Taps svetimkūniu?

Projektinių pasiūlymų pristatyme dalyvavę kaimynai projektuotojams žėrė kritiką.

"Mes ne prieš statybą, norime sklypą sutvarkyti, kad atsirastų normalūs gyventojai. Šis statinys, kurį projektuoja, neatitinka gyvenimo kokybės lūkesčių kaimynams. Ar yra galimybė atsižvelgti į architektų rūmų ir ekspertų nuomonę labiau nei atsižvelgta dabar, jautriau pažiūrėti į šitą vietą, nepaisant 2002 metais patvirtinto detaliojo plano?" - klausė Marius Aleksynas.

Architektas Edmundas Benetis išreiškė užuojautą projektuotojams - esą dėl blogo detaliojo plano sprendinių realizavimas padarė projektuotojus įkaitais, o gyventojų reakcija yra natūrali.

"Ydingai blogas detalusis planas. Tas daiktas tame sklype netelpa. Statinys neatitinka teritorijos galimybių", - nuomonę dėstė E. Benetis, projektuojamą daugiabutį pavadinęs svetimkūniu.

Lijana Strikauskienė nerimavo dėl kaimynystėje gyvenančių žmonių apsaugos - kaip bus užtikrinta oro, vibracijos ir kitokios taršos kontrolė statybų metu.

Istorikas Dainius Elertas ragino atsižvelgti į dokumentus, kuriuose išdėstyta, kas yra istorinėje miesto dalyje, kaip joje reikia elgtis, koks turėtų būti užstatymo tankis, aukštingumas, formos ir kt.

Virginijus Ruikis išsakė nuomonę, kad šis daugiabutis labiau tiktų Dragūnų mikrorajone arba pietinėje miesto dalyje.

Pristatyme dalyvavusi Milda Dautartaitė išsakė kitokią nuomonę.

"K ir D raidėse aš norėčiau gyventi, pirkčiau ten butą, bet ten jų nėra. Man toks projektas atrodo priimtinas.

Dauguma šiame rajone gyvena neaukštuose pastatuose ir tai juos tenkina, bet yra gyventojų, kurie nori gyventi ir kitokiame statinyje.

Man asmeniškai, augusiai čia, Zauerveino gatvėje, nepriimtina gyventi prie "Bigo", noriu gyventi čia gražiame pastate. Nemanau, kad grupelė žmonių, kuriems patinka gyventi 2-3 aukštų pastatuose, turėtų spręsti", - kalbėjo klaipėdietė.

S. Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj ragino išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir struktūrą. "Akivaizdu, kad 9 aukštų pastatas dominuos aplinkinių pastatų atžvilgiu", - sakė seniūnaitis.

Jam antrino Benas Volodzka, išsakęs poziciją, kad statinio projektas "nesuderintas su Naujamiesčio istorine dalimi ir projektuojant neetiškai elgiamasi su paveldu".

D. Zubavičienė teigė, kad projektuojama remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, kuriuose nustatomi įvairūs parametrai. "Mes maksimalių parametrų šiuo projektu nesiekėme ir nepasiekėme", - tikino D. Zubavičienė.

Ji užsiminė, kad svarstoma skųsti nepalankias Lietuvos architektų rūmų regioninės architektų tarybos išvadas, kuriose nurodoma koreguoti projektą.

"Reikia reaguoti jautriai"

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika pirmadienį sakė, kad kol kas gyventojų skundas jo dar nepasiekė.

"Kiek atsimenu, anksčiau buvo išvis kelta abejonė, ar ten galima (statyti - aut. past.). Svarstant viešai Architektų sąjungoje ar kitur buvo projektas rodytas, pastebėjome, kad kokia tai rekonstrukcija, kai viena dalis sienos lieka, o devyni aukštai pastatomi ant jos. Tai mums sukėlė abejones, ar tai galima pavadinti rekonstrukcija", - pernykščius įvykius prisiminė A. Mureika.

Su pakoreguotu projektu skyriaus vedėjas sakė dar nesusipažinęs, tad kol kas išsakė nuomonę, kad projektuotojai turėtų reaguoti į aplinkinių gyventojų prašymus, skundus, bent iš dalies, jei prašymai nepagrįsti.

"Reikia motyvuotai žmonėms paaiškinti, jeigu kažkas nepagrįsto prašoma. Visada reikia projekto rengėjui ir statytojams gražiai žmonėms išaiškinti, kokia yra situacija, kas jiems leidžiama, kas - ne. Mano požiūris yra toks, kad negalima atsirašinėti formaliai, reikia reaguoti jautriai. Čia vieta yra viduryje kvartalo, todėl labai jautriai reikia reaguoti į žmonių prašymus, negalima formalizuoti proceso iki sauso atsirašinėjimo", - komentavo A. Mureika.