Nedarbo lygis Klaipėdoje mažesnis nei šalyje

Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, toks didelis jaunimo nedarbo lygis yra todėl, kad praėjo galioti Užimtumo įstatymo pakeitimai, tad darbo neturintiems ir nuolatinėse studijose studijuojantiems asmenims yra suteikiamas bedarbio statusas. Nedarbo lygis Klaipėdoje nuo 2020 m. pradžios kilo, 2021 m. sausio 1 d. jis buvo 15,5 procentinio punkto, t. y. 0,6 proc. punkto mažesnis nei šalyje.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė sako, kad Klaipėdoje yra vienas iš mažesnių nedarbo lygių. Pasak jos, rinkoje situacija yra blogesnė, didesnė kaita - daugiau žmonių atleidžiama ir daugiau įsidarbina.

"Mes prognozuojame, kad po karantino tie žmonės, kurie dirbo, kurie yra motyvuoti, sugrįš į darbo rinką, nes laisvų darbo vietų uostamiestyje sumažėjo nežymiai. Laisvų darbo vietų ypač yra statybų sektoriuje, uosto įmonėse.

Be to, artėja pavasaris, prasidės sezoniniai darbai, atsigaus paslaugų sektorius, labiausiai nukentėjęs nuo karantino, ir sėkmingai tęs veiklą, kurią vykdė prieš pandemiją.

Mes neprognozuojame, kad nedarbo lygis uostamiestyje pasieks šalies vidurkį.

Klaipėda - pramonės miestas, jame yra uostas, pramonės įmonės mažiau nukentėjo nuo karantino nei paslaugų sektorius. Manome, kad pasibaigus karantinui nedarbo lygis mažės taip pat greitai, kaip ir kilo. Kol kas ir žmonės, ir įmonės priėmė laikinus sprendimus. Šiuo metu mes aktyviai teikiame pagalbą tiems, kam ji reikalinga", - sakė J. Petraitienė.

Pernai - 26 proc. bedarbių daugiau

Pernai, palyginti su 2019 metais, darbo neturinčių asmenų uostamiestyje registruota 26 proc. daugiau, užimtumas suteiktas 34 proc. klientų daugiau.

Šiemet sausio 1 d. Klaipėdos mieste buvo 13 961 darbo neturintis asmuo ir sudarė 15,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, šis rodiklis išaugo 8,1 proc. punkto. Per 2020 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 21 205 nedirbantys gyventojai, 26 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

TRŪKSTA. Klaipėdoje trūksta pastolininkų. Dažniausiai šį darbą atlieka užsieniečiai.

Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Tarp 2020 m. Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos skyriuose registruotų darbo neturinčių asmenų daugiausiai buvo tokių, kurie paskutinėse darbovietėse dirbo pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, jūreiviais, valytojais.

Tarp 2021 m. sausio 1 d. registruotų darbo neturinčių Klaipėdos gyventojų asmenys nuo 16 iki 29 metų amžiaus sudarė 27 proc., nuo 30 iki 49 metų - 42 proc., o vyresni nei 50 metų - 31 proc. visų uostamiestyje darbo neturinčių asmenų.

Užsieniečiams mažiau leidimų

Palyginti su 2019-aisiais, praėjusiais metais išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičius Klaipėdos apskrityje mažėjo: 2020 m. išduota 1 816 leidimų, 2019 m. - 2 575. Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento duomenimis, daugiausia užsieniečių, turinčių leidimus dirbti, dirba elektrikais, elektromonteriais, tinkuotojais, izoliuotojais, laivų korpusų dažytojais, vamzdynininkais, maisto pusgaminių ruošėjais, pastolininkais. Dažniausiai trečiųjų šalių piliečiai į Klaipėdą atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, yra Azerbaidžano piliečių, darbuotojų iš Kirgizijos, Uzbekistano, Turkijos, Gruzijos ir kt. šalių.

718 laivų darbo vietų

2021 metų sausio 29 d. duomenimis, Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriuje buvo 718 laisvų darbo vietų.

Daugiausiai laisvų darbo vietų registruota pagalbiniams darbininkams - 38, elektrikams - 24, suvirintojams - 24, sandėlininkams - 22, valytojams - 22.

26 proc. registruotų laisvų darbo vietų skirtos specialistams, 59 proc. - kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, 14 proc. - nekvalifikuotiems darbininkams.