Naujas prokuroras sukėlė nepasitenkinimą

Atrankoje į Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo 4 asmenys. Du iš jų pateko į antrąjį atrankos etapą: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vilius Paulauskas ir Ž. Šiurna.

Skirtumas - beveik 7,5 balo

Viešai paskelbtoje vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadoje nurodoma, kad, atsižvelgusi į kandidatų prisistatymus, atsakymus į klausimus, išanalizavusi gautus dokumentus, komisija, remdamasi nuostatais, įvertino kandidatus balais. Taip pat buvo įvertinti įvairūs atksiri kriterijai, kiekvieno kandidato privalumai ir trūkumai, vadovavimo patirtis, dalykinės ir asmeninės savybės ir kt.

7 asmenų komisijos nuomone, tinkamais ir lygiaverčiais kandidatais užimti pareigas buvo V. Paulauskas (surinktų balų vidurkis - 77,2) ir Ž. Šiurna (surinktų balų vidurkis - 69,8).

Sprendimą, kurį iš lygiaverčių kandidatų skirti prokuroru, priėmė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Būtent šiuo sprendimu ir stebėjosi su redakcija susisiekę prokuratūros atstovai, pageidavę likti neįvardintais. Jų teigimu, kyla įtarimų, kad atranka buvo neskaidri, imituojami demokratiniai procesai siekiant į pareigas pastatyti "patogų" žmogų.

"Kam reikia konkurso, jeigu daugiau balų surinkęs kandidatas nepaskiriamas eiti pareigų? Paskaičius išvadoje pateiktą informaciją, akivaizdu, kad vienas yra labiau tinkamas būti vyriausiuoju prokuroru, nei kitas. Ar čia stumiamas kažkam palankus kandidatas? Gal tada nereikia ir atrankų?" - teigė atstovai.

Keitėsi tvarka

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė sakė, kad kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę ir vertinimą, bet reikėtų, kad tas vertinimas būtų pagrįstas žinojimu, kaip reglamentuojamas vienas ar kitas procesas, šiuo atveju - atranka.

"Balų akcentavimas akivaizdžiai rodo, kad žmonės, kurie tuo abejoja, ne iki galo susipažinę. Buvo įvertinta, kad anksčiau buvusi tvarka, kai balai turėjo daugiau vertės, netinkama, buvo išsakyti ekspertų priekaištai, todėl pagal rekomendacijas nuostatai buvo pakeisti", - sakė Generalinės prokuratūros atstovė.

Specialistės teigimu, visas atrankos procesas yra skaidrus ir vyksta pagal patvirtintus nuostatus, kuriuose taip pat nurodyta ir tai, kad surinkti balai dar neįrodo, jog daugiausia jų surinkęs asmuo yra geriausias kandidatas eiti pareigas.

Komisija atrenka geriausius

Komentuodama ne konkrečiai šios atrankos rezultatus, bet apskritai atrankų vykdymo tvarką, E. Martinonienė sakė, kad gana dažnai minimi lentelėse surašyti balai yra tik tarpinis rezultatas, reikalingas komisijos darbui, bet anaiptol nelemia galutinio rezultato.

Vertinami ne tik tokie lengvai įvardijami dalykai, kaip stažas, kvalifikacija, lankyti kursai, seminarai, bet ir skaičiais sunkiau apibrėžiami dalykai, pavyzdžiui, bendravimo įgūdžiai.

"Kartais būna taip, kad formaliai surinkti balai neparodo, kad tai yra tinkamiausias žmogus, pavyzdžiui, kartais už ilgą darbo stažą rašomas didelis balas padidina bendrą surinktų balų vidurkį, bet komisija mato, kad tose pareigose reikia naujo žmogaus, reikia pokyčių. Ne veltui vadovai yra rotuojami ir vienoje vietoje gali dirbti ne ilgiau, nei dvi kadencijas po 5 metus", - aiškino Generalinės prokuratūros atstovė.

Po formalaus vertinimo kandidatai dalyvauja pokalbiuose su komisija.

"Tada komisija pamato tai, kas į lenteles netelpa: gebėjimą pristatyti savo idėjas, bendrauti, vadovauti, vizijas, profesines kompetencijas, atsakymus į profesinius klausimus, potencialą ir taip toliau. Kartais būna aplankyta labai daug kursų, bet iš jų niekas neišsinešta. Komisija visa tai mato", - apie komisijos darbą pasakojo E. Martinonienė.

Renkasi generalinis prokuroras

Dar prieš keletą metų atrankose į tokias pareigas surinktų balų vidurkis priimant sprendimą buvo vertingesnis. Dabar gali būti taip, kad balų kandidatas surenka mažiau, bet daugiau komisijos narių jį mato tinkamesniu vadovauti.

Jeigu nuomonei, kad kandidatas tinkamas eiti pareigas, pritaria daugiau nei pusė komisijos narių, kandidatas teikiamas svarstyti generaliniam prokurorui. Jis ir sprendžia, kuris iš lygiaverčių, komisijos palaikymo sulaukusių, kandidatų, yra tinkamiausias.

"Nepaisant balų, generalinis prokuroras renkasi iš lygiaverčių kandidatų sąrašo. Teismai yra pasisakę, kad generalinis prokuroras turi teisę rinktis - kaip prezidentas iš pateikto sąrašo renkasi teisėjus", - komentavo prokuratūros atstovė.

Generalinis prokuroras E. Pašilis nuo 2016 metų pradžios į vadovaujamas pareigas jau yra paskyręs keliasdešimt prokurorų. Dalis vadovaujančių prokurorų liko tęsti savo darbą, o dalį naujose kadencijose pakeitė kiti prokurorai.