Naujakuriai gyvens Karališkių gatvėje

Dėl galimybės suteikti kuriai nors Klaipėdos gatvei Vokietijos miesto Manheimo pavadinimą į minėtą komisiją kreipėsi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius, rašytojas Juozas Šikšnelis. Jis akcentuoja, jog šiemet sukako 100 metų, kai Manheimas tapo Klaipėdos, tuomet vadintos Mėmeliu, miestu globėju. 2002 m. tarp šių miestų pasirašyta partnerystės sutartis. Manheime dar 1961 m. Reino pakrantėje buvo pastatytas paminklinis Mėmelio akmuo, vėliau prie jo pasodintas ąžuolas ir yra dvi gatvės, pavadintos Klaipėdos krašto vietovardžiais.

J. Šikšnelis prašė suteikti Manheimo pavadinimą naujai mieste tiesiamai gatvei arba grąžinti šį pavadinimą dabartinei Galinio Pylimo gatvei, Manheimo vardu pavadintai 1933 m.

Komisijos narė istorikė Zita Genienė patikslino, jog nuo 1856 iki 1933 m. Galinio Pylimo gatvė taip ir vadinosi. Manheimo vardas jai buvo suteiktas nuo 1933 iki 1945 m. Todėl komisija sutarė, jog nėra tikslo keisti istorinį Galinio Pylimo gatvės pavadinimą.

Tačiau nebuvo pritarta Manheimo pavadinimą suteikti ir tiesiamai gatvei Paupių kaimynystėje. Komisijos nariai vieningai sutiko, jog šiame rajone šalia senųjų kaimų Klausmylių, Peleikių ir kt. pavadinimais įvardintų gatvių Manheimo gatvės pavadinimas nederės.

Komisija svarstė tris alternatyvas, kaip pavadinti naują gatvę. Valstybinė lietuvių kalbos komisija naujai gatvei pasiūlė Laužumų (pagal čia buvusį Laužumų mišką) ir Eketės (pagal upelį) pavadinimus, o Z. Genienė priminė, jog nuo XVII amžiaus iki pokario šioje vietoje buvęs Karališkių dvarelis, ir pasiūlė suteikti gatvei Karališkių pavadinimą.

Tokiam siūlymui pritarta, o Manheimo gatvės pavadinimą suteikti nutarta kitai naujai miesto gatvei arba, jeigu atsiras galimybė, pervadinti šiuo pavadinimu esamą gatvę.

Klaipėdietis Remigijus Jakštas į komisiją kreipėsi dėl dviejų atminimo lentų Ievai Simonaitytei (1897-1978) suderinimo. Vyras savo lėšomis nori įamžinti rašytojos atminimą ant Butsargių gatvės 3 ir Tilžės g. 13 namų, kuriuose gyvendama ji sukūrė romaną "Aukštujų Šimonių likimas" ir romano "Vilius Karalius" pirmąją dalį. Atminimo lentų tekstai buvo suderinti.

Komisija taip pat suderino tekstus atminimo lentoms, kurios bus skirtos Ernestui Galvanauskui (1882-1967) - inžinieriui, Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui ir užsienio reikalų ministrui, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m. iniciatoriui, taip pat Dovydui Volfsonui (1856-1914) - įžymiam sionizmo veikėjui, Antrojo sionizmo kongreso pirmininkui, Izraelio vėliavos, šekelio pavadinimo autoriui, ir Valteriui Didžiui (1896-1977) - gydytojui, Tilžės ir Fuldos aktų signatarui, visuomenės veikėjui ir buriuotojui.

Atminimo lentų Antanui Kalvaičiui, Rudolfui Valsonokui ir Jurgiui Arnašiui tekstų svarstymas atidėtas - komisija paprašė patikslinti informaciją.

Posėdžio darbotvarkėje nebuvo įtraukta, tačiau komisijos narių diskusiją sukėlė jau anksčiau iškelta iniciatyva pakabinti atminimo lentą Romualdui Ignui Bloškiui (1936-2013) - buvusiam ilgamečiam Vytauto Didžiojo gimnazijos (sovietmečiu vadintos Kristijono Donelaičio vidurine mokykla) direktoriui.

Keletas komisijos narių pasisakė nematantys išskirtinio nuopelno. Esą žmogus daug metų dirbo savo darbą, o pritarus siūlymui būtų sukurtas precedentas kabinti atminimo lentas ir kitiems taip pat daug metų išdirbusiems pedagogams ar kitų sričių specialistams.