Nauja Jovitos Saulėnienės knyga atskleis karališkąją Klaipėdą

Iš Endriejavo kilusi J.Saulėnienė jau kelis dešimtmečius po kruopelę renka Klaipėdos istoriją, jas dėlioja į vieną piešinį. Klaipėdiečiai puikiai įvertino jos knygą „Nugrimzdusi Klaipėda“, rašytojai įteikta I.Simonaitytės vardo premija.

„Iš Klaipėdos gyvavimo istorijos: ordino laikas, kai buvo įkurtas miestas, tęsėsi 233, Prūsijos – apie 346, Vokietijos imperijos – dar apie 47 metus. Vėliau lietuviškasis 91-metus. Vadinasi, tas prūsiškasis laikotarpis, trukęs beveik keturis amžius buvo nepaprastai svarbus miesto formavimuisi, tradicijoms, miesto dvasiai. Aš jį vadinu karališkuoju“, - per knygos pristatymą sakė J.Saulėnienė.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų nuotr./Istorinė Klaipėda

Tačiau, anot jos, tas laikotarpis ne visada buvo šviesus, kai mes romantizuojame žodį karališkas. „Juk Turgaus ir Tiltų gatvės sankryžoje buvo kartuvės ir pakaruokliai čia kabodavo tol, kol imdavo skleisti kvapą. Buvo gėdos stulpai. Juk teismas tik 1872-aisiais pirmą kartą nuteisė mirties bausme. Iki tol tai darė karalius, kuris buvo iš Dievo malonės, Dievo pateptasis“, - pasakojo rašytoja. Visus keturis amžius Klaipėdą valdė viena dinastija.

Iš ordino į Prūsijos sudėtį pateko Memelis su 500 gyventojais. „Tai buvo mažas miestelis. Jį paveldėjęs kunigaikštis Albrechtas turėjo tikslą išauginti jį iki miesto. Ir sūnus jau perėmė nebe miestelį, o miestą. Memelio miestelis tapo tipišku Prūsijos prekybos uostu, kuris išaugino elitą, formavusį miesto veidą“, - kalbėjo J.Saulėnienė.

Šiuo laikotarpiu mieste įsigaliojo liuteronybė, kaimyniniame Karaliaučiuje išleidžiama biblija lietuvių kalba.

J.Saulėnienė, literatūros pasaulyje tapusi žinoma su leidiniu „Nugrimzdusi Klaipėda“, priminė, kad uostamiesčio istorija – ryškiai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų. Čia gyventojų namus puošė Karalienės Luizės portretai. Čia kurį laiką buvo sprendžiami visai Prūsijai svarbūs reikalai.

„Klaipėda – kitoniška ir tai matoma dar ir dabar“, - kalbėjo rašytoja. Kas kartą eidama pro miesto rotušę ji pakelia akis į čia likusį herbą ant fasado. Karališkų ženklų mieste, stipriai kentėjusiame per karą, liko nedaug. Juos surasti J.Saulėnienė padės naujame leidinyje.