Mokslininkai: "Klaipėdos skurstantieji - tikri aristokratai"

Lietuvos "Carito" užsakymu Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto mokslininkai atliko sisteminį skurdo problemos tyrimą, kuriuo siekta įvertinti skurdo paplitimą šalyje ir numatyti jo mažinimo galimybes.

Vakar šis tyrimas buvo pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybėje.

"Pastebime, kad Lietuvoje jau susiformavo skurdo kultūra, kai toks gyvenimo modelis tiesiog perduodamas iš kartos į kartą", - sako Lietuvos "Carito" dabartinė vadovė Deimantė Bukeikaitė.

Jai pritarė ir socialinėje sferoje dirbantys uostamiesčio valdininkai bei nevyriausybinių struktūrų atstovai.

"Apima beviltiškumas vien dėl to, kad dabar mes tik rodome paviršutiniškus skaičiukus, bet nematome esmės. Jei vertiname bendrą situaciją, atrodo, viskas gerėja - pašalpų skaičius mažėja, bedarbystė taip pat. Tačiau vien tas faktas, kad skurdo riba nesikeičia jau kone 15 metų, daug ką pasako. Kaip buvo 350 litų, taip ir liko iki šiol. Tai jau ne skurdo, tai jau bado riba", - kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Pasak jos, yra sugalvoti mechanizmai, kaip kontroliuoti, kad gaunamos pašalpos būtų panaudotos tinkamai, pavyzdžiui, tiems, kurie gautus pinigus linkę pragerti, pašalpa duodama maistu, tačiau esą tol, kol bus perkančių iš vargšų tokius maisto produktus, situacija nesikeis.

"Jei skurdžius aliejų parduoda - neduokime jam jo. Tada geriau duokime iškeptą blyną", - svarstė tyrimą pristatęs profesorius Boguslavas Gruževskis, vadovaujantis minėtam tyrimų institutui.

Pasak jo, pagrindinė problema ir yra ta, kad visa pagalba skurstantiems dabar orientuota tik į gyvybę palaikančias priemones.

"Tai tas pats, kaip nuolat tręšiant augalą silpnėja jo šaknų sistema. Tiesiog šitaip didiname skurstančių priklausomybę nuo išorinių veiksnių", - sakė B. Gruževskis.

Buvo atlikta ir pačių skurstančiųjų apklausa, kuri parodė, jog nemaža jų dalis eitų dirbti, jei už darbą būtų tinkamai atlyginta.

"Tie žmonės nėra godūs, kaip dažnai manoma. Tyrime dalyvavę skurstantieji nurodė, kad vienam asmeniui pakaktų 400 eurų per mėnesį visiems poreikiams patenkinti", - tyrimo išvadas pateikė mokslininkas.

Beje, apklausti klaipėdiečiai išsiskyrė tuo, kad iš visų didmiesčių čia mažiausiai skurstančių priskiria save šiai kategorijai. Tik 59 proc. apklausoje dalyvavusių uostamiesčio skurdžių manė tokie esantys. Visos Lietuvos mastu šis skaičius siekia 71 proc.

"Taigi Klaipėdos skurdžiai - tikri aristokratai", - juokavo profesorius.

Klaipėdos skurdžiai nurodė, kad pagrindinės priežastys lemiančios skurdą - mažos pašalpos bei pensijos, taip pat - sveikatos problemos.

Dar viena įdomi tendencija - visos Lietuvos mastu net 52 proc. apklaustųjų dėl skurdo kaltina šalies valdžią ir tik 18 proc. - save, 17 proc. - likimą, o štai uostamiestyje dauguma linkusi manyti, kad dėl tokios situacijos yra kalti patys.

"Dažniausiai skurde gyvenantys žmonės taupo sveikatos, būsto remonto bei vaikų mokslų sąskaita. Taigi taupo savo ateities sąskaita", - liūdną situaciją įžvelgė B. Gruževskis.