Mirtis pajūrio gelbėtojus aplenkė tik kartą

Klaipėdos, Palangos ir Nidos gelbėtojams, kaip niekam kitam, tinka patarlė, jog viščiukus skaičiuoja rudenį. Ir po ką tik pasibaigusio sezono jie tai darė labai pavargę. Uostamiesčio gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki „Vakaro žinioms" sakė, jog pastarasis buvo sudėtingas tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

„Vasaros sezonas prasidėjo esant dėl koronaviruso paskelbtam karantinui. Jo metu ir jam jau pasibaigus žmonės niekur negalėjo išvažiuoti. Atostogas leido Lietuvoje ir vyko į pajūrį. Žmonių buvo labai daug. Poilsiautojus teko nuolat raginti laikytis atstumo, taip pat kitų apsisaugojimo nuo virusio priemonių. Birželį ir liepą buvo tik kelios geros savaitės, be vėjo ir didelių bangų. O žmonės nori išsimaudyti jūroje, kurios pasiilgo. Nors ir kėlėme raudoną vėliavą, jie nepaisė pavojų ir brido į vandenį. Teko labai aktyviai dirbti prevenciškai. Buvo visko. Ir pykčių, ir ginčų", - tikino A.Siakki.

Pastangos nenuėjo veltui. Oficialiuose uostamiesčio pliažuose budėjusiems biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai" gelbėtojams tik kartą teko iš jūros traukti skendusius asmenis. Nelaimė Baltijos jūroje ištiko septynis savo jėgas pervertinusius ir už plūdurų, ties Antrosios Melnragės paplūdimiu, atsidūrusius paauglius. Plaukti nemokėjusius du stiprios srovės į duobę nuneštus nepilnamečius ištraukė gelbėtojai. Vienas jų po vandeniu praleido apie dešimt minučių. Dėl ilgai gaivinto vaikinuko gyvybės kovojo medikai, tačiau jis ligoninėje mirė.

A.Siakki teigimu, kaip ir kiekvienais metais, teko rūpintis karštomis dienomis savo sveikatos būklės neįvertinusiais poilsiautojais, patyrusiais traumas aktyviai sportuojant, ieškoti pasiklydusių vaikų, diskutuoti su savo atžalų tiek sausumoje, tiek jūroje neprižiūrinčiais ir jų sveikata ar gyvybėmis rizikuojančiais tėvais.

Atskiro didžiulio gelbėtojų dėmesio reikėjo alkoholį į paplūdimius nešusiems ir jį vartojusiems žmonėms.

„Draudimas pliažuose prekiauti alkoholiu labai jautėsi. Žmonės prie jūros nešėsi savo stiprų alkoholį. Prasidėjus vasarai, šalia esančiose parduotuvėse ir kavinėse labai išsaugo gaiviųjų gėrimų pardavimas. Poilsiautojai jais skiedė alkoholį ir gėrė. Daugybę kartų teko kviesti policiją, kad išprašytų neblaivius asmenis. Panaikinus draudimą prekiauti silpnu alkoholiu, situacija kiek pagerėjo. Bet žmonės priprato ir vis tiek nešėsi savo", - sakė A.Siakki.

Paprašytas įvertinti pasibaigusį sezoną, Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas buvo dar kategoriškesnis nei jo uostamiesčio kolega.

„Dirbu jau keturiolika metų ir šis sezonas buvo pats sudėtingiausias bei sunkiausias. Tikru iššūkiu tapo koronavirusas. Bet mes rankų nenuleidome. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų gelbėtojams pavyko susitvarkyti ir išvengti mirčių. Paplūdimiuose užgeso tik dviejų žmonių gyvybės. Vienas mirė sausumoje, kitas - sukniubo apie 30 centimetrų gylyje. Abiejų mirčių priežastimi tapo ne skendimas, o sveikatos problemos. Iš jūros ištraukėme 17 skendusių poilsiautojų. Tik viena devynmetė mergaitė, kuri maudėsi be tinkamos priežiūros, atsidūrė ligoninės reanimacijoje", - sakė J.Pirožnikas.

Nelaimių galėjo būti ir daugiau. Tačiau su policija aktyviai dirbusiems kurorto gelbėtojams pavyko joms užbėgti už akių. Į vietos policijos komisariatą pristatyti 35 girti jūroje maudęsi asmenys. Tarp jų buvo ir moterys.

Gintaro Kuprio vadovaujami Neringos gelbėtojai išsaugojo aštuonių žmonių gyvybes.

Šią vasarą Baltijos jūra trijų aukų pareikalavo ties Karkle, Šventąja ir Juodkrante. Visos nelaimės įvyko ties „laukiniais" paplūdimiais. Pernai ties gelbėtojų prižiūrimais pliažais nuskendo vienas, užpernai - du žmonės.