"Mikriukų" reforma stringa biurokratijoje

Kliūtimi paskelbti naują "mikriukų" konkursą tapo kitas - elektroninio bilieto konkursas.

Reikia atnaujinti el. bilietą

Klaipėdos miesto tarybos Kolegija jau beveik prieš šešerius metus buvo patvirtinusi strategiją, kaip integruoti maršrutinius taksi į bendrąją viešojo transporto sistemą. Pirmasis integravimo etapas buvo įvykdytas 2012-aisiais.

Iš pradžių miesto valdžia ketino į bendro bilieto sistemą integruoti visus maršrutinius taksi, tačiau vėliau apsispręsta, jog pertvarka nepalies 6, 8, 9 ir 10 maršrutų. Nuo 2012-ųjų rugsėjo nebeliko 2, 5, 7, 11, 14 ir 15 maršrutų (40 proc. visų tuomet uostamiestyje važinėjusių transporto priemonių). Tačiau buvo įsteigti aštuoni nauji maršrutai, "mažiukams" buvo perduotas ir 21-asis maršrutas, atimtas iš didžiojo vežėjo. Nors konkursas ir buvo atviras, politikų pageidavimu jo sąlygose buvo suteikiami prioritetai dirbusiems maršrutinių taksi vežėjams. 7 ir 15 maršruto vežėjai turėjo prioritetą šiaurinėje miesto dalyje, 2, 5 ir 14 - centrinėje, 11 - pietinėje. Šiuos konkursus laimėjusiems vežėjams mokama pagal nuvažiuotą ridą, o keleiviai raudona spalva nudažytuose autobusiukuose gali naudotis elektroniniais ar popieriniais bilietais.

Su 6, 8, 9 ir 10 maršrutų (pastarasis 2015 m. savanoriškai nutraukė veiklą) vežėjais ne konkurso būdu buvo sudarytos 5 metų trukmės sutartys, leidusios jiems ir toliau teikti tokias paslaugas. Tačiau pastarasis Savivaldybės sprendimas, nepatikęs kai kuriems už borto likusiems "maršrutininkams", po jų skundų pasirodė įtartinas Konkurencijos tarybai. Ji konstatavo, jog Savivaldybė, sudarydama tokias sutartis, privilegijavo šiuos vežėjus kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas bei pažeidė Konkurencijos įstatymą. Taryba buvo nurodžiusi ne vėliau kaip per 6 mėnesius panaikinti sutartis "ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti".

Šis Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui. Artimiausiu metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje turės skelbti galutinį sprendimą.

Nepaisant bylos pabaigos, ginčijamos sutartys vis tiek baigiasi šį rugsėjį. Todėl miesto politikai buvo nusprendę vykdyti antrąjį "mikriukų" integracijos etapą. Buvo nutarta į viešojo transporto sistemą likusius maršrutinius taksi integruoti kaip ekspresus.

Įgyvendinus tokią viziją su vežėjais irgi būtų atsiskaitoma pagal nuvažiuotą ridą. Papildomas uždarbis jiems būtų procentas nuo parduotų bilietų. "Mikriukai" ir toliau stotų kaip ir dabar - ne tik stotelėse. Maršrutiniuose taksi galiotų ir kartiniai, ir terminuotieji bilietai, tačiau jie turėtų būti brangesni. Tokie bilietai suteiktų teisę važiuoti ir didžiaisiais autobusais.

Tačiau norint įgyvendinti tokią reformą reikia modernizuoti el. bilieto sistemą.

Laikys ranką ant pulso

Paklaustas, kada pagaliau bus skelbiamas maršrutinių taksi integracijos konkursas, VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis teigė negalintis atsakyti į šį klausimą.

"Pirmiausia turi būti skelbiamas elektroninio bilieto konkursas. Savivaldybėje buvo nuspręsta, kad jo metu įrangą pirks ne tik mūsų įstaiga, bet ir Savivaldybės administracija, todėl dabar ji turi parengti sutarties projektą, kuris yra būtina viešojo konkurso sąlyga. Tik sulaukę jo galėsime skelbti konkursą. Visus kitus būtinus darbus esame atlikę", - sakė G. Neniškis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas aiškino, kad toks kelias buvo pasirinktas dėl numatyto finansavimo modelio, kai dalį lėšų KKT skirs Savivaldybė. Jis tvirtino, kad Savivaldybės teisininkai savo darbus turėtų padaryti "per savaitę".

Visgi Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus akcentavo, kad rengiant sutarties projektą vien teisininkų neužteks - savo išvadas turės pateikti ir jo skyrius, ir finansininkai, ir viešųjų pirkimų specialistai.

"Tai tikrai gana sudėtingas variantas. Mūsų skyrius tikrai viską padarys kuo greičiau, tačiau daug kas priklausys nuo kolegų", - sakė R. Mockus.

Viešojo transporto klausimus kuruojančiam vicemerui Artūrui Šulcui tokia situacija buvo naujiena.

"Klaipėdos keleivinio transporto" vadovas dar nebuvo informavęs apie tai. Iki manęs kaip tik atkeliavo paskutinio pasitarimo protokolas. Jei iš tiesų viskas bus padaryta per savaitę, tai nieko tokio. Visgi manau, kad reikės laikyti ranką ant pulso, kad visi biurokratiniai reikalai judėtų kuo greičiau", - sakė A. Šulcas.

Istorija

Į uostamiesčio gatves maršrutiniai taksi pradėjo plūsti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pagrindas teikti tokias paslaugas buvo leidimai, kuriuos išdavinėjo Savivaldybės administracija, tačiau ji darė tai visiškai nereglamentuotai - leidimus gaudavo bene kiekvienas, kuris paprašydavo. Tuomet buvo įvairiausių kalbų apie atitinkamus mokesčius tam tikriems valdininkams.

Maršrutinių taksi aukso amžiaus metais mieste buvo išduota apie 700 tokių leidimų. Miesto politikams, ypač prieš rinkimus imantiems demonstruoti meilę smulkiajam verslui, šie leidimai vis būdavo pratęsiami - tai penkeriems, tai dvejiems, tai pusantrų metų. 2011-ųjų pabaigoje, prieš pirmąjį reformos etapą, buvo likę apie 180 leidimų, kurių kiekvienas suteikė teisę vežti keleivius vienu mikroautobusu.