Miestui nebereikia istorinio parko?

Toks valdininkų "lankstumas" papiktino kvartalo gyventojus ir architektus, nes "tai buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kai kvartalo koncepcija buvo harmoningai suderinta - ją palaikė ir gyventojai, ir miestas". Be to, baiminamasi, kad taip bus sukurtas precedentas sklype, kuriame yra daug menkaverčių pastatų, pradėti ir kitas naujas statybas.

Sunaikino sovietmečiu

Teritorija tarp Pievų Tako, Gintaro ir I. Kanto gatvių yra Klaipėdos istorinėje dalyje, saugomoje teritorijoje (U16). 1933-1935 metais čia suprojektuotas ir pastatytas kvartalas išsiskiria unikalia urbanistine struktūra. I. Kanto, Pievų Tako ir Gintaro gatvės juosė daugiabučius bei sublokuotus namus, o kvartalo viduryje buvo vidinis parkas-sodas. Prieškariu čia gyveno pasiturintys miestiečiai. Panašaus tipo gyvenamieji rajonai XX a. pradžioje buvo statomi visoje Europoje. Jų yra išlikusių Berlyne, Leipcige. Lietuvoje vienintelis toks kvartalas yra būtent Klaipėdoje.

Tarybiniais metais buvusio sodo-parko sklypas ir Gintaro g. 1 pastatas buvo perduoti pasienio tarnybai. Ši sklypą aptvėrė ir taip sunaikino visos aplinkinės teritorijos struktūrą. Miestui likusioje teritorijos dalyje 1972 m. buvo pastatyti sandėliukai bei dirbtuvės, dabar priklausantys UAB "Vitės valdos". Atgavus nepriklausomybę, teritorija ir pastatas Gintaro g. 1 buvo perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei.

2008 m. Klaipėdos savivaldybės užsakymu buvo parengtas minėtos teritorijos detalusis planas. Jo rengėja architektė Margarita Ramanauskienė pasiūlė renovuoti kvartalo urbanistinę struktūrą ir atgaivinti istorinį parką. Idėją entuziastingai palaikė visuomenė, architektai, valdininkai. Pritarė jai ir kariškiai, sutikę atiduoti miestui dalį sklypo bei negyvenamų pastatų. Tik UAB "Vitės valdos", kurioms šioje teritorijoje priklauso menkaverčiai statiniai, išreiškė norą jų vietoje statyti gyvenamąjį namą ir tokiu būdu prisidėti prie parko atgaivinimo. Tokiems verslininkų norams nebuvo pritarta.

2008 m. miesto Taryba patvirtino detalųjį planą, kuris galioja ir dabar. Jame numatoma, jog išlikęs kvartalo senasis apstatymas yra saugotinas kaip gatvės išklotinės, kvartalo urbanistinės struktūros formatas. Kvartalo viduje numatyta atkurti prieškariu buvusį sodą-parką po to, kai Pakrančių apsaugos rinktinė perduos dalį pastatų Klaipėdos savivaldybei. UAB "Vitės valdos" priklausančius statinius detaliajame plane numatyta paimti visuomenės reikmėms ir nugriauti.

Tuometinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius užtikrino, jog būsimajame parke vietoj dabartinių sandėliukų, garažiukų ar dirbtuvių neiškils namai. Spaudoje jis teigė, jog "parkas turįs būti toks, koks suplanuotas, ir jokių sklypų statyboms ten būti negali".

Pakrančių apsaugos rinktinės vadovybė, vykdydama pažadus, Klaipėdos savivaldybei 2010 ir 2012 m. perdavė patikėjimo teise valdomus negyvenamus pastatus ir sklypo dalį, kurioje jie stovi. Mainais už tai kariškiams buvo skirtas sklypas kitoje vietoje.

Verslininkai pasiekė savo

UAB "Vitės valdos" šioje teritorijoje valdo 61 kv. m ploto sandėlį, 35 kv. m džiovyklą ir 257 kv. m ploto dirbtuves. Nors 2008 m. detaliame plane nuspręsta paimti šiuos "menkaverčius" statinius visuomenės poreikiams, tačiau Savivaldybės administracija iki 2012 m. šios procedūros nepradėjo. Tad UAB "Vitės valdos" kreipėsi į teismą ir paprašė įpareigoti Savivaldybę išpirkti turtą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ilgai trukęs teismo procesas baigėsi taikos sutartimi.

Iki pirmojo šios kadencijos Tarybos posėdžio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs Aleksandras Michailovas, paklaustas, kodėl Savivaldybė nusileido verslininkams ir pakeitė savo poziciją, raštu atsiuntė tokį paaiškinimą: "Vykstant teisminiam ginčui paaiškėjo, kad pastatams išpirkti reikėtų nemažai Savivaldybės biudžeto lėšų, kurių planuoti ir skirti artimiausiu metu neketinama. Išsamiau panagrinėjus detaliojo plano sprendinius paaiškėjo, kad pastatus gali būti sudėtinga arba visai neįmanoma išpirkti dėl to, kad nėra visuomenės poreikio turto paėmimui. Vietoje išperkamų pastatų buvo numatyta įrengti parkavimo vietas, kuriomis naudotųsi aplinkinių privačių namų gyventojai. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, turto paėmimo tokiam tikslui galimybė nenumatyta. Įvertinus visas aplinkybes buvo nuspręsta leisti pastatų savininkui inicijuoti detaliojo plano keitimo procesą formuojant sklypą pastatų eksploatacijai ir nustatant jiems privalomus reglamentus."

Be to, Savivaldybės atstovas priminė, jog 2007 m. patvirtintame miesto Bendrajame plane pastatui Pievų Tako g. 3A ir šalia esančiai teritorijai nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas - "gyvenamosios paskirties teritorijos", o teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis - "teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai".

Vyksta "kapitalinis remontas"

Naują teritorijos detalųjį planą, kuriuo bus keičiami 2008 m. patvirtinti sprendiniai, rengia UAB "Sunsolis". Planavimo organizatorius - Savivaldybės administracija, o UAB "Vitės valdos" finansuoja planavimo darbus.

"Vitės valdų" gamybinių dirbtuvių "kapitalinio remonto" projektą taip pat rengė UAB "Sunsolis". Pagal šį projektą pernai rudenį gamybinės patalpos buvo iki pamatų nugriautos ir iš naujo pastatytas 2 aukštų pastatas su angomis langams.

Šiuo metu kapitalinis remontas dar nėra pabaigtas, o UAB "Sunsolis" Klaipėdos apskrities architektų organizacijos ekspertų komisijai pateikė naują projektą, pagal kurį šioje vietoje siūloma pastatyti 3 aukštų sublokuotą daugiabutį.

UAB "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas apie šį projektą kalbėjo nenoriai, sakė, jog šiuo metu jis derinimas su gyventojais, Savivaldybe, "ieškoma visiems palankaus sprendimo".

"Chamizmas viduryje parko"

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) ekspertų tarybos nariai vienbalsiai pasipiktino UAB "Sunsolis" pateiktomis vizijomis.

2008 m. detaliojo plano rengėja M. Ramanauskienė tik pečiais gūžčiojo.

"Kai teismai pradeda spręsti apie urbanistiką, yra blogai. Urbanistikos klausimus turi spręsti urbanistai, architektai, o ne teismas. Jau Neringos pavyzdžiai parodė, kad teismas gali paneigti bet ką. Žinoma, detalusis planas nėra "šventa karvė". Jį galima keisti, ir būtent tai dabar daroma. Kitas klausimas, ar tikrai tai reikia daryti? Daugelis architektų atsisakė šio projekto iš moralinių paskatų, nes projektuojamas daugiabutis daugeliui gyventojų pablogins gyvenimo sąlygas", - sakė architektė.

Jos kolega Romas Gailius išreiškė nuomonę, jog UAB "Sunsolis" pateiktas projektas yra "pasityčiojimas iš architektų ir chamizmas viduryje parko".

"Senamiestyje, saugotinoje teritorijoje, be leidimų ir derinimų, prisidengiant kapitalinio remonto sąvoka vykdomos statybos ir tiek", - sakė architektas Romas Gailius.

Jam antrino LASKAO vadovas Vaidotas Dapkevičius, pavadindamas situaciją "įteisinta reketo forma, kai miestas formuojamas teismo sprendimu".

Architektas Edmundas Andrijauskas negalėjo suprasti, kaip "prie gyvo detalaus plano rengiamas specialus planas", ir pareikalavo iš projektuotojų statybos leidimo.

UAB "Sunsolis" projektuotoja į tai atsakė, jog kapitaliniam remontui nereikalingas nei statybos leidimas, nei Kultūros paveldo apsaugos departamento leidimas. Tai vėliau "Vakarų ekspresui" patvirtino ir A. Michailovas. Anot jo, šiemet kovo 3 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dalyvaujant Savivaldybės administracijos atstovui atliko statybos Pievų Tako g. 3A patikrinimą ir nustatė, jog atliekami remonto darbai atitinka kapitalinio remonto sąvoką.

LASKAO Ekspertų taryba nepritarė siūlomiems sprendiniams, nes jie esą "menkina istorinės miesto dalies vertingąsias savybes, komplikuoja istorinės vertybės - miesto sodo - atkūrimą". Architektai siūlo formuoti žemės sklypą prie esamų statinių ir, kaip nurodyta taikos sutartyje, suformuotą sklypą Pievų Tako g. 3A eksploatuoti pagal nekilnojamo turo registre įrašytą tiesioginę (gamybinę. - Aut. past.) paskirtį.

Sukilo gyventojai

Architektų posėdyje dalyvavę aplinkinių namų gyventojai išreiškė savo pasipiktinimą, jog vietoje planuoto istorinio parko pradėtos statybos pažeidžia visuomenės interesus.

"Kai pamatėme griaunamas dirbtuves - apsidžiaugėme, kad pagaliau bus pradėtas atkurti parkas. Niekas mūsų neinformavo nei apie teismo nutartį, nei apie vykdomą detaliojo plano pakeitimą. Kreipėmės į Savivaldybę ir gavome atsakymą, pasirašytą administracijos vadovės Juditos Simonavičiūtės, kad vykdomas kapitalinis remontas ir teritorijų planavimo dokumentai jam netaikytini. Tik dabar išgirdome, jog čia planuojamos naujos statybos. Tai reiškia, jog Savivaldybės vadovai nemato prieštaravimų detaliajam planui. Tai rodo, jog Savivaldybės pozicija - silpna, jog visuomenės, pritarusios parko atkūrimui, nuomonės nepaisoma ir svarbiausia - išklibinamas nuostabus detalusis planas, kuris atitiko gyventojų poreikius. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai kvartalo koncepcija buvo harmoningai suderinta, ją palaikė gyventojai ir miestas, tačiau sukuriamas precedentas gali išjudinti kitus klodus, nes šiame sklype yra daug menkaverčių pastatų, kurie, ko gero, taip pat išvirs į statybas", - piktinosi Pievų Tako g. 3 namo gyventoja Raimonda Nabažaitė.

"Esami sandėliavimo, gamybos, pramonės paskirties pastatai buvo pastatyti 1972 metais. Tai - neišvaizdūs, neaukštos architektūrinės vertės, fiziškai nusidėvėję pastatai. Šie pastatai daro neigiamą vizualinę įtaką Klaipėdos istorinei daliai bei kvartalo viduje esančiam bauhauzo stilistikos sodui. Manome, jog kokybiškos architektūros gyvenamasis namas, pastatytas su derama pagarba istorinei aplinkai, pagerins šio kvartalo urbanistinę situaciją. Naujos architektūros siluetas, tūriai, kompozicija, mastelis, fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu. Atsižvelgiant į kontekstą, turi būti ribojamas pastato aukštingumas, užstatymo tankumas ir intensyvumas. Atkreiptinas dėmesys, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pritarė rengiamo detaliojo plano koncepcijai", - savo ruožtu aiškino A. Michailovas.