Miesto medžiai: kirsti gaila, bet reikia?

Tokie nedžiuginantys faktai paviešinti uostamiestyje surengtos apskritojo stalo diskusijos "Miesto žaliasis rūbas. Kaip tvarkysime?" metu.

Tiesa, Savivaldybės specialistai pripažįsta, kad masiškai kirsti uostamiesčio medžius nesiruošiama, mat tai išprovokuotų gyventojų piketus.

Konsultuojasi su ekspertais

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, vien šiemet uostamiestyje jau iškirsti 547 seni, išpuvę medžiai.

"Tiek, kiek mieste medžių iškertama, tiek praktiškai yra ir atsodinama. Jei tik įmanoma - tose pačiose vietose, jei ne - kitose, - sakė I. Šakalienė. - Medžių kirtimą mieste planuojame iš anksto. Pirmiausiai jie yra apžiūrimi specialistų. Niekas tikrai drastiškai nekerta medžių prieš tai negavus mokslininkų ir ekspertų išvadų dėl jų būklės. O didžiausiais dėmesys skiriamas pagrindinėms miesto gatvėms ir viešosioms erdvėms, kur yra didelis automobilių bei pėsčiųjų srautas."

Skyriaus vedėja pažymi, kad artimiausiu metu senus medžius dar numatyta šalinti Pilies, S. Šimkaus ir K. Donelaičio gatvėse.

"Šiuose gatvėse augančių medžių būklė yra viena prasčiausių mieste", - pridūrė valdininkė.

Anot jos, dėl to, kad Klaipėdoje seni medžiai šalinami palyginti laiku, pastaraisiais metais pavyko išvengti skaudžių nelaimių, kai medžiai užkrenta ant žmonių.

"Klaipėda yra tas miestas, kur audros siaučia nuolat, tad čia tikimybė medžiui būti išverstam yra daug didesnė. Taip, senas medis turi savo vertę, bet jis turi ir savo gyvavimo laiką", - teigė I. Šakalienė.

NUOMONĖ. Apželdinimo specialistų nuomone, mieste privalu sodinti specialius, kiekviena konkrečiai erdvei pritaikytus augalus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Parkų medžiai sveikesni

Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, atliktų tyrimų metu nustatyta, kad net trečdalis miesto medžių yra labai prastos būklės.

"Tačiau jei mieste imtumėme pjauti medžius pagal turimus jų inventorizacijos duomenis, tai sulauktumėme didžiulių piketų", - sakė D. Berankienė.

Klaipėdos universiteto docentė dr. Rita Nekrošienė pateikia dar baisesnius skaičius. Jos teigimu, prastos būklės yra kone net pusė visų uostamiesčio gatvėse augančių medžių - t. y. jų kamienai pažeisti pūvinio, esama atvirų žaizdų ir pan.

"Situacija miesto parkuose bei skveruose jau yra daug geresnė. Vidutiniškai čia prastos būklės yta tik apie 15-20 procentų medžių, - teigė R. Nekrošienė. - Visgi ir skverus bei parkus taip pat tvarkyti reikia. Tai reikalauja aukų. Pavyzdys - Donelaičio skveras, kurio sutvarkymo planai jau supriešino gyventojus."

Pasak jos, jei neskaičiuotumėme miesto pakraščiuose esančių miškų, šiandien vienam klaipėdiečiui tenka apie 11 kv. m rekreacinių želdinių. Panaši situacija yra ir kituose šalies didmiesčiuose.

"Ar tų žaliųjų zonų Klaipėdoje pakanka, jau reikėtų klausti pačių miestiečių", - pridūrė R. Nekrošienė.

Anot specialistų, priežasčių, dėl ko miesto medžių būklė tokia prasta, yra keletas. Uostamiestyje anksčiau sodinti parkams ar miškams, o ne miestams pritaikyti medžiai, kurios dabar tenka dažnai genėti. Antra - genėta anksčiau neprofesionaliai, dėl to medžių kamienus pažeidžia pūviniai, atsiveria didžiulės žaizdos, įsimeta grybai. Trečia - medžiams itin kenkia ir miesto tarša, ant gatvių barstomos druskos ir t. t.

I. Šakalienė pažymėjo, kad dabar dažniausiai medžiai netinkamai genami namų valdų prižiūrimuose teritorijose, kai siekiant taupyti lėšas samdomi neprofesionalūs darbininkai. Pažymima, kad medžius netinkamai nugeni ir patys gyventojai.

Aistros dėl medžių rūšių

Pastaruoju metu daug aistrų uostamiestyje kyla ne vien dėl to, ar verta senus medžius kirsti, bet ir dėl to, kokius naujus medžius Klaipėdoje reikėtų sodinti. Apželdinimo specialistų nuomone, mieste privalu sodinti specialius, kiekviena konkrečiai erdvei pritaikytus augalus. Pavyzdžiui, siauruose senamiesčio gatvėse medžių turėtų būti nedidelių, dekoratyvinių - t. y. jų lajos neturėtų trukdyti praeiti pėstiesiems, pravažiuoti automobiliams ar užgožti šviestuvų bei pastatų.

"Tokie medžiai neleidžia daug atžalų. Taip pat jų nereikės ateityje ir drastiškai genėti", - sakė bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas.

Tačiau dalies gyventojų nuomone, jau dabar Klaipėdos centre, kaip antai Tiltų ar Liepų gatvėse pasodinti tokie užsienio medelynuose išvesti medžiai neatlieka savo tiesioginės funkcijos - neapsaugo nuo taršos, triukšmo ar saulės spindulių.

"Kiek naudos duoda užsienyje nupirktas modifikuotas medis? Pigiai prižiūrimas, pastatų neužstojantis, tačiau sveikatai mažai naudos atnešantis. Norisi, kad Klaipėdoje būtų sodinami tikri, o ne dekoratyviniai medžiai", - sakė visuomenininkas Virginijus Partaukas.

"Medžius su daug platesnėmis lajomis galima sodinti Šilutės plente ar Taikos prospekte. Jei Liepų gatvėje būtume pasodinę tradiciškas lietuviškąsias liepas, tai po dešimties metų kiltų analogiški konfliktai dėl jų genėjimo, - teigė "Klaipėdos želdinių" vadovas - Būtent todėl, kad prieš trisdešimt metų medžiai sodinti chaotiškai, visiškai netinkamose vietose, jų rūšys buvo netinkamos, šiandien ir turime daugiausia problemų. Jie peraugo, trukdo pravažiuoti ar praeiti, gyventojams užstoja šviesą, ardo dangas."