Miesto centras slenka į pietus

Jau parengta Klaipėdos miesto vystymo zonų prioritetų nustatymo schema oficialiai nėra privalomas, tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, tačiau tikimasi, jog būtent ji taps pagrindu būsimam miesto bendrajam planui, kuris turi būti parengtas iki 2017 metų pabaigos. Studiją rengė UAB "Sweco" specialistai, dabar jau šviesaus atminimo Aidas Vaišnoras ir bendrovėje jau nebedirbantis (nes tapo Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu) Mindaugas Pakalnis.

Pasak M. Pakalnio, ši schema buvo rengta todėl, kad vis dar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane nebuvo nustatyti aiškūs prioritetai.

"Prioritetus reikėjo išskirti todėl, kad miesto investicijoms skirtos ribotos lėšos neišsibarstytų ir būtų matomas efektas. Sykiu ši schema suteikia aiškumą verslininkams, politikams ir Savivaldybei, į kurias teritorijas investicijos turi būti didesnės", - dėstė schemos motyvaciją pašnekovas.

Trys zonos

Devynis mėnesius rengtoje schemoje uostamiestis suskirstytas į tris prioritetines zonas.

Pirmajai, raudona spalva pažymėtai, zonai priskirta centrinė miesto teritorija, kurią šiaurinėje pusėje riboja geležinkelis (su Kretingos gatvės "iškyšuliu" iki Panevėžio g.), pietinėje pusėje - Naikupės ir Debreceno gatvės, vakarinėje pusėje ji atsiremia į Kuršių marias ir persikelia į Smiltynę (palei marias), o rytinė riba - Šilutės plentas ir išsikišimas abipus Liepų gatvės iki tilto per Dangę.

Antrojo prioriteto teritorija, pažymėta rožine spalva, apsupa pirmąją šiaurėje, iki miesto ribos, pietuose - iki Jūrininkų prospekto, o rytinėje pusėje ją atskiria Dangės upė ir geležinkelis. Miesto teritorijos už upės, geležinkelio ir Jūrininkų pr. priskirtos trečiojo prioriteto geltonajai zonai.

Schemos rengėjai pateikia urbanistinės struktūros vystymo principus pagrindžiantį priemonių planą. Jame numatyta, kad Klaipėdoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas kompaktiško patrauklaus miesto branduolio, sujungiančio istorinį miesto centrą ir naujai besiformuojantį komercinį centrą abipus Taikos prospekto, stiprinimui.

Miestas be centro - kaimas

M. Pakalnis pažymėjo, jog svarbiausia Klaipėdos problema yra ta, kad daug didesnes pajamas uždirbančių žmonių migruoja į priemiesčio zoną, o centras tuštėja ir praranda gyvybingumą.

"Žinia, jog miestas, praradęs centrą, tampa dideliu kaimu. Todėl nustatant prioritetines zonas didžiausias dėmesys buvo skirtas būtent uostamiesčio centrinei daliai. Pirmojo prioriteto zonoje atsidūrė centrinė miesto dalis nuo šiauriau esančios Vitės iki Baltijos pr. Kompaktiškai užstatyta miesto dalis - sovietinės statybos daugiabučių rajonai atsidūrė antrojo prioriteto zonoje, trečiojo prioriteto zonoje - neišvystytos teritorijos, kuriose infrastruktūros plėtra kainuoja daug, o nauda visuomenei būtų minimali. Maža Klaipėdos gyventojų dalis džiaugtųsi tomis investicijomis", - argumentavo architektas.

Schemos rengėjai, išskirdami prioritetines zonas, rėmėsi bendrojo plano stebėsenos analize, socialinių problemų analize, nusikaltimų žemėlapiu, skaičiavo mieste išduotus leidimus statybai, įvertino urbanistinės struktūros išbaigtumą ir nustatė, koks apgyvendinimo tankis turi būti, kad viešosiose erdvėse būtų žmonių, ir koks turi būti mokesčių mokėtojų tankis, kad būtų užtikrintas tos infrastruktūros išlaikymas. Taip pat buvo remtasi ir pasauline patirtimi.

"Pasaulio miestai gręžiasi į savo centrus ir stengiasi juos padaryti daugiafunkcius ir patrauklius gyvenimui. Siekiama suteikti žmonėms galimybę pasirinkti tarp individualaus namo priemiestyje ir būsto miesto centre už adekvačią kainą", - sakė M. Pakalnis.

Nepamiršo rekreacijos

Siūloma regeneruoti Senamiestį, Naujamiestį, Vitę, didinti centro viešųjų erdvių patrauklumą, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo verslo plėtrai, formuoti naujus miesto centro funkcinius ir erdvinius ryšius su Kuršių marių akvatorija.

Be to, rekomenduojama konvertuoti buvusias pramonines teritorijas rytinėje istorinio centro dalyje, apie Liepų gatvę ir teritorijas tarp Baltijos prospekto ir Kauno gatvės. Taip pat akcentuojama, jog būtina kompleksiškai atnaujinti sovietinės statybos daugiabučių teritorijas tarp istorinio miesto ir komercinio miesto centrų bei piečiau Baltijos prospekto.

Formuoti daugiacentrę miesto urbanistinę struktūrą schemos rengėjai siūlo kuriant ir stiprinant šiaurinį pocentrį apie Klaipėdos universitetą ir pietinį daugiafunkcį pocentrį.

Akcentuojamas Klaipėdos ryšio su Kuršių nerija stiprinimas ir rekreacinių paslaugų plėtra Smiltynėje.

Numatyta, kad ir ateityje Klaipėdoje bus vystoma ne tik jūrų uosto bei pramoninės zonos plėtra, bet jų plėtrai adekvati infrastruktūra. Sykiu bus plėtojamas ir rekreacinis potencialas Smiltynėje bei sukuriant rekreacinę teritoriją pietinėje miesto dalyje. Siūloma atkurti kaizerio Vilhelmo kanalą, jį pritaikant rekreacinei laivybai, irklavimui, įrengti vandens autobusą, kursuojantį tarp miesto centrų prieigos prie Kuršių marių taškų bei traukos taškų Smiltynėje ir t. t.

Pinigai "užbetonuojami"

M. Pakalnio nuomone, miestui būtų didelė nauda, jeigu Klaipėda sugebėtų susikoncentruoti į schemoje išskirtų prioritetų ir investicijų skatinimo priemonių įgyvendinimą.

"Savivaldybei rekomenduojame prioritetinėse zonose taikyti lengvatinius žemės, nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, mažesnius automobilių stovėjimo vietų reikalavimus, nes dabar labai daug pinigų "užbetonuojama" įrenginėjant požemines automobilių stovėjimo aikšteles, o žmonės vėliau neperka tų vietų. Savivaldybė pati numato panaudoti Europos Sąjungos lėšas tikslinės teritorijos, kuri praktiškai sutampa su pirmojo prioriteto teritorija, infrastruktūrai tvarkyti. Tikėtina, kad šios teritorijos infrastruktūros atnaujinimas paskatins ir privačias investicijas", - svarstė M. Pakalnis.

Jis sutiko, kad negali būti investuojama tik į pirmojo prioriteto zoną, o į antrojo ir trečiojo - nieko.

"Prie prioritetų brėžinio pateikta planuojamų Savivaldybės investicijų schema, kurioje matyti ir stadiono rekonstrukcija, ir rekreacinio patrauklumo stiprinimas Melnragėje bei Giruliuose.

Reikia žiūrėti kompleksiškai. Pirmojo prioriteto zonos labai išplėsti neverta, nes tuomet tampa neaišku, ar siekiame sukurti kompaktišką centrą ar tapti pajūrio viešbučių miestu, vystančiu infrastruktūrą Melnragėje ir Giruliuose", - sakė architektas urbanistas.

Slinktis į pietus

Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė pažymėjo, kad svarbiausias parengtos schemos tikslas buvo padaryti analizę, kaip gali būti vystomas miestas.

"Manome, kad ši schema taps būsimo miesto bendrojo plano dalimi, nes joje įvardinti sprendiniai numato ilgalaikę vystymo perspektyvą, įvardinta, kuriuos kvartalus reikia saugoti, kuriuos modernizuoti, kuriuose gali būti vykdoma nauja plėtra", - schemos stiprybes vardino Savivaldybės darbuotoja.

Schema, pasak M. Žekonytės, skirta Savivaldybės naudojimui, tačiau orientuota į privačių investicijų plėtrą.

"Savivaldybė turi savo strategiją ir planus, kuriems šis dokumentas neužkerta kelio, tačiau parodo, kur privačios investicijos atneštų didžiausią naudą gyventojams", - sakė pašnekovė.

M. Žekonytė nemato prieštaravimo tarp faktinės miesto plėtros į šiaurinę miesto dalį ir pirmojo prioriteto teritorijos slinkties į pietinę uostamiesčio pusę.

"Pirmojo prioriteto zona išskirta įvertinus miesto strategiją ir integruotos teritorijos programą, kurioje numatyta daug naujų objektų pastatyti. Tad miesto branduolio slinktis į pietinę pusę iki Debreceno gatvės yra natūrali. Teritorijos arti centro, pavyzdžiui, Rumpiškės rajonas, labai patrauklios jau vien dėl mažų atstumų, tačiau šie rajonai yra nudėvėti ir jiems reikia investicijų, kad atsigautų.

Prioritetinei zonai priskirta ir teritorija, esanti rytinėje miesto dalyje, įvertinus tai, jog čia yra didelis plotas konversinių teritorijų, kur šiuo metu yra dideli pramonės objektai", - vardino M. Žekonytė.

Pagrindas naujiems mokesčiams

Klaipėdos miesto tarybos narys, Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas džiaugiasi, jog schema parengta, ir vertina ją kaip modernų dokumentą, kuris realiai funkcionuoti pradės vos tik Seimas priims Infrastruktūros įstatymą.

"Šis įstatymas buvo "marinuojamas" jau 10 metų ir jau tuoj pasieks Seimą. Jis suteiks savivaldybėms teisę įvardinti, kiek kainuoja sukurti infrastruktūrą naujai plėtrai.

Klaipėdos miesto prioritetinių teritorijų schemoje išskirtos trys zonos. Infrastruktūros įstatymas leistų imti mokestį iš vystytojo už investicijas į trečią zoną, kuri yra mažiausio prioriteto. Šiuo metu kalbama apie 20 eurų mokestį už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad statydamas geltonojoje zonoje turi susimokėti Savivaldybei už garantiją, kad negyvensi 10 ar 20 metų prie vieškelio, kad gatvė bus išasfaltuota, apšviesta ir apželdinta. Pirmojoje zonoje, kur jau nereikia kurti infrastruktūros, mokestis nebūtų taikomas", - schemos esmę aiškino politikas.

Pasak S. Gentvilo, Klaipėdos miestas buvo sukurtas 400 tūkstančių gyventojų, o faktiškai jame gyvena 150 tūkstančių gyventojų.

"Todėl atėjo laikas pasakyti, kad daugiau plėstis negalime, ir būtina išskirti prioritetus, kur investuojame. Šiandieninė padėtis yra tokia, kad stokojame pinigų tankiai apgyvendintos pietinės miesto dalies infrastruktūrai atnaujinti. Kalbėti apie naujos infrastruktūros kūrimą tokiame kontekste yra absurdiška.

Klaipėdoje tikslas būtų skatinti žmones gyventi tankiau ir padėti jiems, užtikrinant kokybišką infrastruktūrą. Tauralaukis 10 metų prijungtas prie miesto vis dar gyvena su vieškeliais, nes neturime pinigų nutiesti gatves. Gyventojų skaičiaus augimo šiaurinėje miesto dalyje negalime vadinti plėtra, nes tai yra vidinė gyventojų migracija iš pietinės miesto dalies į šiaurinę. Mokesčių surinkimas dėl to persikėlimo nepadidėja, tačiau sukuriamas naujas poreikis miesto infrastruktūros plėtrai.

Parengta schema siūlo nulinės plėtros scenarijų. Tai reiškia, jog plėtra vykdoma viduje, o plėtra į išorę turi būti pagrįsta. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone norint prijungti vieną abonementą prie vandentiekio reikia 40 metrų vamzdžio, Klaipėdos mieste - 4,5 metro, tačiau kainą už vandenį mokame tokią pačią. Autobuso bilieto kaina mieste ir rajone yra tokia pati, tačiau stotelių skaičius, nuvažiuojamas kilometražas ir aptarnaujamas žmonių skaičius mieste daug didesnis", - lygino pašnekovas.

INFORMACIJA

Balandžio 25 d. 15 val. Klaipėdos miesto vystymo zonų prioritetų nustatymo schema bus svarstoma miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete Klaipėdos rotušėje (Danės g. 17 ). Komiteto posėdis - viešas.