Miesto bendrajam planui - atskiras posėdis

Šį mėnesį politikai Tarybos komitetų posėdžiuose laužė ietis dėl miesto bendrojo plano koncepcijos. Tad ir Tarybos posėdyje nuomonės dėl šio klausimo išsiskyrė. Posėdžio pradžioje atidėti šio klausimo svarstymą pasiūlė net keli Tarybos nariai.

Viačeslavas Titovas siūlė išbraukti iš darbotvarkės klausimą ir įpareigoti Savivaldybės administraciją parengti dar vieną plano variantą be giliavandenio uosto.

Vygantas Vareikis siūlė apsvarstyti klausimo medžiagą. Esą atidėti galima ir padiskutavus.

"Klausimas svarbus. Kuo daugiau diskutuosime, tuo efektyvesnius sprendimus priimsime. Siūlau neatidėti klausimo, pradėkime diskusijas", - kolegas ragino V. Vareikis.

Jam antrino ir Arūnas Barbšys, kuris frakcijos vardu siūlė imtis bendrojo plano koncepcijos svarstymo.

Vicemerė Judita Simonavičiūtė pasiūlė klausimo svarstymą atidėti kelioms savaitėms.

"Manau, šiam klausimui reikia atskiro Tarybos posėdžio, tai būtų solidu. Dabar užsifiksavome ties uosto klausimais, bet yra ir kitų dalykų, kurių dėl laiko stokos neįžvelgiame", - argumentavo J. Simonavičiūtė.

Meras Vytautas Grubliauskas pridūrė manantis, kad kartu būtų galima svarstyti taip pat šįkart iš darbotvarkės išbrauktą klausimą dėl miesto 2013-2020 m. strateginio veiklos plano pakeitimo. Pasak jo, tai yra strateginiai, miestui itin svarbūs dokumentai, todėl juos reikia svarstyti išskirtiniu lygiu.

Tarybos daugumai pritarus, šie du klausimai bus svarstomi lapkričio 13 d.

Sulaukė kritikos

Dėl bendrojo plano prieš posėdį iš miestiečių tribūnos pasisakė architektas Edmundas Benetis. Jo teigimu, dabar negalima priimti nė vieno koncepcijos varianto.

"Šis klausimas palies miestą net iki 2050 metų. Šiandien priimti nei pirmo, nei antro pasiūlyto varianto negalima. Miestui reikėtų projektuoti visą miestą, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymas. Miestas turi prisiimti atsakomybę už viso miesto planavimą", - kalbėjo E. Benetis.

Jis tikino, kad koncepcijoje pateiktame brėžinyje uosto planuojamas išorinis uostas nepatenka į planuojamos miesto teritorijos ribas. "Būtina projektuoti du bendruosius planus kartu", - aiškino E. Benetis, pridūręs, kad Savivaldybė turėtų pakeisti planavimo sąlygas, nes 2016 metais buvo patvirtintas apskrities planas, kuriame esančios nuostatos turi įtakos bendrojo plano rengimui.

Jo nuomone, Klaipėdos savivaldybė dabar yra teisės aktų įkaitė, nes du bendrieji planai rengiami atskirai ir susiduriama su priešprieša.

Prieš Tarybos posėdį priešais Savivaldybę buvo ir saujelė piketuotojų. Jie taip pat reiškė nepritarimą siūlomai bendrojo plano koncepcijai.

Melnragės, "Eglės" bendruomenių, Marių apygardos gyventojų ir asociacijos "Klaipėdos piliečiai" vardu išplatintame rašte nurodoma, kad susirūpinimą kelia uosto plėtra pietinėje Klaipėdoje, kuri esą ir taip kenčia dėl artimos LEZ, geležinkelio ir tarptautinės perkėlos kaimynystės. Baiminamasi, kad šiaurinėje miesto dalyje esantis Šiaurės prospektas bus atiduotas sunkiasvorėms mašinoms.

"Prašome netvirtinti bendrojo plano kol nebus įgyvendinti Klaipėdos miesto valdžios iškelti reikalavimai centrinei valdžiai, kol nebus aiškus investuotojas, kol nebus patvirtinta vieta išoriniam uostui ir sukurtas darnus miesto ir uosto bendrasis planas", - rašoma bendruomenių atstovų rašte.