Miesto aplinka: stabili tarša

"Vakarų ekspresas" prieš pustrečių metų rašė, kad Klaipėdos miesto aplinkos monitoringą atlikę Darnaus vystymosi instituto darbuotojai iš Šiaulių teigė, kad oro tarša ir triukšmas yra toks, kaip ir dera mieste, maudyklos ir paplūdimiai - atitinkantys normas, mieste augantys medžiai pakankamai sveiki, tik trūksta spygliuočių, stebima didelė paukščių rūšių įvairovė, randama gana retų rūšių žuvų.

Dabar rezultatai - praktiškai tokie pat, tačiau jau buvo galima palyginti, kaip keitėsi padėtis 2013-2016 metais.

Trišalei tarybai Savivaldybės aplinkos monitoringo 2013-2016 metų apžvalgą vakar pristatęs minėtojo instituto projektų vadybininkas Ramūnas Markauskas pažymėjo, kad oro taršai daugiausiai įtakos turi kietosios dalelės, susidarančios dėl transporto srautų, kūrenimo kietuoju kuru. Kietųjų dalelių koncentracija mieste kinta gana dideliais šuoliais - vieno tyrimo metu ji yra ties leidžiama riba, kitąsyk krenta trigubai. Duomenys esą priklauso nuo paros meto, metų laiko, dulkėtumo ir t. t.

Matuojant triukšmą mieste buvo stebėtos 42 vietos. Rezultatai rodo, kad triukšmo viršijimas mažėja - 2013 m. triukšmo lygis kito nuo 45,6 dBA iki 96,8 dBA, o 2016 m. kol kas aukščiausia riba buvo 85,8 dBA. Triukšmo ribinio dydžio viršijimų sumažėjo daugiau nei perpus - nuo viršijimų 38 vietose 2013 m. iki viršijimų 16 vietų šiemet.

Kalbėdamas apie dirvožemio užterštumą R. Markauskas atkreipė dėmesį, kad tarša sunkiaisiais metalais aktuali tik šiaurinės miesto dalies gyventojams, mat pietinėje dalyje viršijimų nenustatyta. Labiausiai užterštos vietos - teritorija ties Psichikos sveikatos centru, skveras prie rotušės, prie lopšelių-darželių "Vėrinėlis", "Putinėlis", Vitės, Paslaugų ir verslo mokyklomis.

ŠALTINIAI. Teigiama, kad Klaipėdos oro taršai daugiausiai įtakos turi kietosios dalelės, susidarančios dėl transporto srautų, kūrenimo kietuoju kuru. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Naftos produktais tarša taip pat gerokai didesnė šiaurinėje pusėje, įskaitant ir teritorijas prie gydymo, ugdymo įstaigų. Pietinėje dalyje naftos produktų kiekio viršijimų dirvožemyje rasta parkuose.

Paviršinių vandenų situacija, pasak R. Markausko, yra normali - pastebėta, kad daugumoje vandens telkinių mažėja amoniako, nitratų bei nitritų arba jų kiekis nekinta. Vertinant bendrojo azoto, fosforo kiekį - stabiliai bloga ar bloga ekologinė būklė šiuo atžvilgiu yra Danėje aukščiau Klaipėdos, Mumlaukio ežere, Jono kalnelio kanale, Trinyčių, Draugystės tvenkiniuose, Vilhelmo kanale, Smeltalėje aukščiau Klaipėdos.

2013 ir 2014 m. buvo atliktas augalijos kaitos tyrimas, stebėtas miškas, parkai ir skverai. Nustatyta, kad Trinyčių parke šiek tiek sumažėjo medžių ir krūmų rūšių. Teigiama, kad dauguma augalijos yra geros būklės. R. Markauskas mieste siūlo didinti maumedžių, kėnių, pušų genties augalų skaičių.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sakė, kad šiuo metu yra rengiama nauja 5 metų Klaipėdos aplinkos monitoringo programa, ją ruošia Klaipėdos universitetas.

"Kai kur bus retinami tyrimai, kai kur dažninami. Bus naujovė, kad maudyklų monitoringą vykdys "Klaipėdos paplūdimiai". Kvapai nėra programos sudėtinė dalis, nes pirmiausia reikia identifikuoti elementą, kuris smirdi, nustatyti šaltinius", - kalbėjo R. Jievaitienė.

Darnaus vystymosi institutas su Savivaldybe sutartį atlikti aplinkos monitoringą buvo sudaręs 2012-aisiais, 5 metų laikotarpiui. Per tą laiką jiems buvo numatyta sumokėti 600 tūkst. litų. Monitoringo rezultatai pateikiami viešai internete - www.klaipedosmonitoringas.lt.