Klaipėdos miesto savivaldybė rengia miesto Bendrąjį planą (BP), kuris turėtų būti baigtas 2017-aisiais. Tai dokumentas, kuriuo bus vadovaujamasi ateinančius 14 metų.
Vienas iš BP rengimo darbų - reprezentatyvioji gyventojų apklausa, kurią atliko kompanijos RAIT atstovai. Jos rezultatai bus integruojami rengiant miesto BP. Vaizdžiai tariant, tai - gyventojų nuomonės fotografavimas.
Buvo apklausti 766 uostamiesčio gyventojai, kurių amžius 15-89 metai. Teirautasi nuomonės apie miestą, gyvenamąjį rajoną, viešąjį transportą, lūkesčius ir kt. Buvo apklausiami 11 uostamiesčio rajonų gyventojai. Daugiausia jų kalbinta Smeltės ir Gedminų rajonuose. Mažiau gyvenamuose rajonuose kalbinta 30 respondentų. Netgi Smiltynėje apklausta 10 iš 60 ten gyvenančių žmonių.
Kur gyvena klaipėdiečiai
Maždaug pusė respondentų gyvena Klaipėdoje nuo gimimo, 8 proc. - atvykę iš Klaipėdos rajono, 10 proc. - iš užsienio. Didžioji dalis atvažiavusiųjų apsigyveno Klaipėdoje prieš 40 metų. Iš gyvenamųjų rajonų kraustomasi dažniau. Nuo gimimo viename ir tame pačiame rajone gyvena mažai žmonių.
Keisti gyvenamąją vietą per pastaruosius trejus metus ketina tik 5 proc. klaipėdiečių. 57 proc. iš jų ketina vykti į užsienį, 13 proc. - į priemiestines zonas. Iš Smiltynės išsikelti ketina vienas respondentas.
Kad geriausia gyventi yra miesto centre, mano 31 proc. respondentų, Luizės rajone - 19 proc. Patraukliausia vieta gyventi yra Tauralaukis ir Smiltynė.
Klaipėdiečiai mano, kad jų miestas yra gražus, kad jame geras susisiekimas su kitomis vietovėmis. Gyvenamojo rajono pranašumai - arti vaistinė, geras susisiekimas su centru.
9 iš 10 respondentų gyvena daugiabučiuose, individualiuose namuose - tik 6 proc. (daugiausia Žardėje, Melnragėje, Tauralaukyje, Smiltynėje). Būstą nuomojasi tik 1 proc. respondentų.
Trys ketvirtadaliai apklaustųjų gyvena dar sovietmečiu statytuose namuose ir tik 12 proc. - nepriklausomoje Lietuvoje pastatytuose namuose. 43 proc. gyvena namuose, nė karto dar neremontuotuose. Tik 3 iš 10 apklaustųjų būstas buvo neseniai remontuotas. Luizės rajone ir Labrenciškėje renovacijos mastai didesni. Prie renovacijos savo lėšomis sutiktų prisidėti 39 proc. uostamiesčio gyventojų.
Privačiomis mokslo ir ikimokyklinėmis įstaigomis naudojasi tik 2 proc. apklaustųjų.
Tik 8 proc. apklausos dalyvių prisipažino nukentėję dėl nesaugumo. Pusė respondentų mano, kad jų gyvenamasis rajonas saugesnis nei kiti.
Klaipėdiečiai gerai vertina aprūpinimą dujomis, nėra patenkinti vietiniu šilumos tiekimo reguliavimu. Centre didžiausia problema - lietaus vandens surinkimas.
Viešuoju transportu patenkinti
Pėsti į darbą vaikšto 18 proc. klaipėdiečių, autobusais važiuoja 18 proc., lengvaisiais automobiliais - 28 proc. Du trečdaliai apklaustųjų naudojasi viešojo transporto paslaugomis. 20 proc. jomis naudojasi intensyviai. Mažiausiai viešojo transporto paslaugomis naudojamasi Labrenciškėje. Daugiausia laiko, norėdami pasiekti viešojo transporto stotelę, gaišta Žardės ir Tauralaukio gyventojai.
25 proc. apklaustųjų naudojasi mėnesiniais elektroniniais bilietais. Viešajam transportui per mėnesį išleidžia 10 eurų 44 proc., tik vienas penktadalis respondentų - 20-30 eurų. 93 proc. savo pagrindinius tikslus pasiekia važiuodami be persėdimų. Viešojo transporto sistema nepatenkinti buvo tik 13 iš 766 apklaustųjų. Pagrindinė priežastis - nemandagūs autobusų vairuotojai, autobusų vėlavimas.
82 proc. respondentų turi 1 transporto priemonę, lengvuosius automobilius - 69 proc., motociklus - 3 proc., jachtą arba katerį - 1 proc., t. y. 10 respondentų. 82 proc. lengvuosius automobilius laiko kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, 13 proc. - gatvėje. Dviračiais kasdien naudojasi 14 proc. apklaustųjų.
Apklaustieji klaipėdiečiai norėtų, kad uostamiestyje būtų daugiau automobilių statymo vietų - jų manymu, tai viena pagrindinių problemų, dar turint omenyje ir rinkliavas už juos. Eismo kultūrą patenkinamai vertina didžioji dalis respondentų.
Klaipėdiečiai norėtų, kad būtų plėtojama dviračių infrastruktūra, viešasis transportas, jie pageidautų daugiau maršrutinių taksi.
Nori daugiau gyvybės
23 proc. respondentų turi užmiestyje sodus. Tokių daugiausia gyvena centrinėje miesto dalyje.
Dažniausiai laisvalaikį uostamiesčio gyventojai leidžia skveruose, parkuose, prie jūros, mažiau - restoranuose, kavinėse, rečiausiai - kazino. Geriausia gyvenamoji vieta poilsio atžvilgiu - Melnragė, Smiltynė. Prasčiau vertinami miesto pakraščiuose esantys rajonai. Aktyviai ilsėtis kiemuose klaipėdiečiai nemato galimybės. Atostogavo 3 iš 4 respondentų.
Klaipėdiečiai neblogai vertina apšvietimą, privažiavimo kelius prie kiemų, želdynus, prasčiausiai - sporto, vaikų žaidimo aikšteles, automobilių stovėjimo vietas.
Prekybos centrus ir pramogas klaipėdiečiai vertina palankiai.
Triukšmo nejunta 65 proc., varginantį triukšmą - tik 5 proc. Triukšmo šaltinis - transportas gatvėse, geležinkelis, centro gyventojams - triukšmas iš uosto.
Lūkesčiai, be jau minėtų, - daugiau priėjimo prie vandens telkinių vietų, tinkamai sutvarkytas senamiestis, daugiau gyvybės, daugiau renginių.
Gyvenimo kokybę klaipėdiečiai vertina aukštais balais - 8,67 iš 10 galimų. Jų manymu, Klaipėda turi lygiuotis į Rygą (Latvija), Stokholmą (Švedija) ir Taliną (Estija). Visi jie yra uostai. Tarp gražiausių pastatų - Klaipėdos dramos teatras, centrinis universiteto pastatas ir centrinis miesto paštas. Net 70 proc. respondentų ir daugiabučius, turinčius 12 ir daugiau aukštų, vertino gerai, esą jie tinka uostamiesčiui.
Rengiant BP dalyvauja tik 1 proc. apklausoje dalyvavusių, 57 proc. tiki, kad BP padės pagerinti gyvenimą, 29 proc., kad padės suklestėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą