Mieste ir rajone diskutavo dėl kertamų medžių

Vakar uostamiesčio Savivaldybėje buvo pristatyta, kaip pernai tvarkytasi su želdiniais. Paaiškėjo, jog medžiams kirsti buvo išleista daugiau nei 57 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus nukirsta 900 menkaverčių ir neprižiūrėtų medžių, dar per 700 medžių nukirsta remontuojant šaligatvius, o šie pakeisti naujais.

Senus keis naujais

Be to, tvarkant miestą buvo nugenėta beveik 2,8 tūkst. medžių, išrauti 485 kelmai, pašalinta 77,4 tūkst. kv. metrų krūmų. Pastarųjų daugiau nei pusė buvo šalinama iš benamių pamėgtų teritorijų.

Skaičius pristačiusi Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė susirinkusiems Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams bei keliems visuomenininkams parodė nuotraukas, liudijančias apie prastą kertamų medžių būklę. Daugelis jų buvo supuvę iš vidaus, pavojingai palinkę, gumbuoti ir kitaip nepuošiantys miesto.

"Daugelyje vietų medžiai iškilnojo šaligatvius, o stovintieji daugiabučių kiemuose užgožė šviesą gyventojams. Dar sovietmečiu sodinant medžius, matyt, nebuvo atsižvelgta į reikalavimus. Anais laikais medžiai buvo gelbėjami juos užbetonuojant ir mūrijant, bet tai trumpalaikis sprendimas ir to daryti dabar negalima.

Teko šalinti tuopas prie pėsčiųjų takų, kurios taip buvo pažeistos, jog iki nelaimės vienas žingsnis, - nuotraukas komentavo I. Šakalienė. - Kai darbus pradėjome kiemuose, sulaukėme 4-5 prieštaravusių žmonių, bet dažniau gyventojai dėkoja ir prašo, kad kirstume daugiau, nes medžiai užstoja langus ir žmonės gyvena be šviesos."

Vedėja tvirtino, jog šiemet taip pat aktyviai ketina tvarkyti miesto želdinius. Žadama tvarkyti Puodžių gatvę (ten ties šaligatvius, įrengs stovėjimo vietas, senus medžius keis naujais), taip pat bus tvarkoma Šaulių gatvės atkarpa nuo Mažvydo alėjos iki Lietuvininkų aikštės, Daukanto gatvė nuo Herkaus Manto iki Bokštų gatvės.

Pavasarį nauji medžiai turėtų atsirasti I. Kanto gatvėje, Pempininkų skvere ketinama užsodinti žolyną, Taikos prospekto ir Naikupės gatvės sankryžos kampą už bažnyčios pradės ruošti sakurų parko įrengimui ir kt.

"Šiemet gavome lėšų biudžetinių švietimo įstaigų teritorijoms tvarkyti. Žadame daug padaryti", - teigė I. Šakalienė.

ŠAKNYS. Valdininkai teigia, jog daug vargo prižiūrint miesto žaliąjį rūbą kyla dėl sovietmečiu padarytų klaidų: medžiai buvo sodinami bet kokie ir bet kaip. Specialistai pabrėžia, jog pasodinus naują medį jį reikia nuolat prižiūrėti, genėti nuo pirmųjų metų. Eimanto Chachlovo nuotr.

Politikams pasidomėjus, ar ką nors žadama daryti su kasmet apsipūkuojančiomis ir alergiją keliančiomis tuopomis, I. Šakalienė tvirtino, jog darbai prasidėjo jau pernai - tvarkant kiemus, kur įmanoma, jos buvo pjaunamos.

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė papildė, kad jau yra nustatyti prioritetai, kur bus pjaunamos tuopos: Debreceno, Sausio 15-osios, Kauno, Gedminų gatvėse, Statybininkų prospekte. Tikimasi, jog naujais medžiais gyventojų sveikatai kenkiančias tuopas pavyks pakeisti per kelerius metus.

Posėdžio metu buvo įvertinta ir kitų Lietuvos miestų bei užsienio tvarka. Esą Klaipėda, ne kaip kiti miestai, neturi pasirengusi bendros želdinių priežiūros, pirmenybinės tvarkos, vadovaujamasi pasenusiais dokumentais.

Taip pat prabilta ir apie tai, jog už želdinius turėtų būti atsakingas kuris nors asmuo, o dėl to galbūt būtų galima priimti daugiau darbuotojų. Pavyzdžiui, Latvijoje savivaldybės turi vyriausiojo sodininko etatą.

Prašė kirsti

Kaip tvarkyti miesto želdinius, vakar svarstyta ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Susitikimo metu Tarybos nariai Viktoras Kura ir Dainius Šatkus akcentavo, kad ryškesnių pokyčių Gargžduose nematyti, želdinių, kurie suteiktų miestui jaukumo, vis dar trūksta, todėl Gargždų želdynų tvarkymo ir želdinių kūrimo ir veisimo programos įgyvendinimą reiktų spartinti.

Šiais metais siūloma įgyvendinti trijų etapų projektą, kurio metu bus sprendžiami apželdinimo klausimai Klaipėdos, P. Cvirkos ir Žemaitės gatvėse. Yra planuojama atgaivinti augančius žolės plotus, pasodinti naujų krūmų, medžių ir gėlių. Vienam etapui įgyvendinti reikės maždaug 10 tūkst. eurų.

Pasak rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gyčio Kasperavičiaus, kartais net 5 metų laikotarpio įgyvendintų planų žmonės gali nepastebėti, nes medžiai ir krūmai auga ganėtinai ilgai.

"Siūlyčiau 2017 metais užsibrėžti gana ambicingą tikslą ir aiškiai sukurti strategiją, kuri parodytų, kokiose rajono vietose yra būtina spręsti apželdinimo klausimus, ir kuo galima greičiau juos pradėti spręsti," - sakė G. Kasperavičius.

Klaipėdos rajono želdynų~ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkė Jurgita Tamošauskienė paprašė atkreipti dėmesį į tai, kokioje vietoje yra sodinami medžiai: "Ypač būtina, prieš sodinant medžius, patikrinti, ar šaknys nesieks komunikacijų tinklų. Šiuo metu reikia iškirsti 17 didelių medžių S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, nes jie yra pasodinti ant dujotiekio trasos."