Miestas prašo užtarimo ministerijose

Meras priminė "Vakarų eksprese" ne kartą aprašytą miesto ir uosto konfliktą dėl uosto bendrojo plano rengimo. Žinia, jog buvo pasiūlyti 4 galimi uosto plėtros variantai, iš kurių patys uostininkai pasirinko ketvirtąjį variantą, kuriame siūloma maksimali uosto plėtra - pietinėje dalyje užimant dabar ten esančios III vandenvietės teritoriją ir statant išorinį uostą Melnragėje.

Į susirinkusius Seimo narius kreipęsis meras Vytautas Grubliauskas prašė padėti perduoti jų žinią ministrams, kurių rankose jau atsidūrė minėtas planas - reikia, jog svarstant uosto plėtros galimybes būtų girdimas ir miesto balsas. Esą dabar piktina tai, jog uostui rengiant savo planus miestas tėra tik nuomonės reiškėjas.

"Prašome politikų, ypač esančių daugumoje, nepadaryti klaidos ir padėti nepadaryti klaidos tiesiogiai svarstyme dalyvaujantiems aplinkos bei susisiekimo ministrams. Miestas neprašo ir nereikalauja veto teisės, bet norime, kad išsakyta nuomonė būtų išgirsta ir plano priėmimas būtų suderintas su miestu. Jau pirmojoje stadijoje, kai žinant, jog už pusmečio bus rengiamas miesto Bendrasis planas, uostas pradėjo rengti savo planą, pakvipo falšstartu. Tą galime nurašyti laikmečiui, kai keitėsi vyriausybės, bet nesinori, jog vėl būtų pakartota tokia klaida", - sakė meras.

Jis pridūrė, jog jei planas bus toliau stumiamas buldozeriu principu, tai jau bus galima vadinti tiesioginio valdymo apraiškomis.

Kita vertus V. Grubliauskas pripažino, jog uostas lyg ir pripažino, jog ne viskas buvo gerai, tad šiuo metu pažadėjo pateikti bent įžiūrimus brėžinius, kuriuose matytusi, kaip keistųsi miestas įgyvendinant minėtus grandiozinius planus.

Susitikime dalyvavęs Eugenijus Gentvilas pareiškė, jog miestas turėtų kovoti už savo interesus, mat verslas ne visada atsižvelgia į bendruomenės poreikius. Esą panašių situacijų būta - dabartinį Būtingės terminalą kažkada norėta statyti Giruliuose, tačiau miestui pasipriešinius jis iškilo Būtingėje, o dėl to niekas nenukentėjo.

S. Gentvilas priminė, jog uosto sukuriamos darbo vietos ne visada tolygiai atsveria galimai padaromą žalą gamtai ir bendruomenei. Esą dėl šios ir kitų priežasčių Seime atsirado siūlymas 10 proc. uosto pajamų skirti miestui. Juolab, kad didžioji dalis uosto investicinių projektų artimiausiais metais numatoma daryti iš europinių pinigų, o skiriant uosto lėšas miestui jis pats būtų suinteresuotas uosto plėtra.

Vienintelis iš dabartinių valdančiųjų atvykęs Dainius Kepenis pareiškė, jog per du mėnesius pajautė, jog uostas su miestu vis dar nebendrauja ir kad uostininkai jaučiasi vienvaldžiais sprendžiančiaisiais.

Susitikimo metu buvo iškelta ir aukštojo mokslo reformos tema bei Klaipėdos universiteto likimas. Visgi daugelis susirinkusiųjų tvirtino, jog šiuo metu sunku šnekėti apie konkrečius dalykus, mat Švietimo ir mokslo ministerija vis dar nepateikė reformos gairių. Įžvelgta bėda tame, jog pats universitetas nepernelyg nori keistis - esą problemas bandoma numesti ir svarbiausiu dalyku išlieka tai, kad žmonės liktų savo postuose ir niekas neliestų buhalterijos.