Miestas naftininkams siūlo "susitarti"

Vos 24 sunkvežimių per parą mastelio klausimą AB "Klaipėdos nafta" ir projektavimo įmonės "Baltic Engineers" atstovai su miesto Savivaldybe derina jau nuo 2015-ųjų sausio.

"Problemų nėra"

Pernai gruodį Kelių ir transporto tyrimo institutas (KTTI) Savivaldybės Saugaus eismo komisijai pristatė išsamius sankryžų laidumo modeliavimo rezultatus, surašytus į kone 100 puslapių studiją. Ji SEK nariams įspūdžio nepadarė, ir "Klaipėdos naftos" atstovams bei kelininkams pasiūlyta parengti atsakymus į klausimus, kaip būtų sprendžiamos galimos problemos kai kuriose sankryžose.

KTTI Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus, šiuos atsakymus kartu su brėžiniais išguldęs į kone 10 puslapių, dar kartą konstatavo - 24 standartinio dydžio dujovežiai per parą jokio poveikio miesto gatvių pralaidumui ar transporto eilėms nesudarys.

"Tai būtų daugiausiai 5 automobiliai per valandą, ir važiuotų jie ne piko valandomis", - aiškino jis.

M. Katkaus teigimu, toks srautas neturės jokios įtakos padėčiai nei P. Lideikio ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje, kurioje SEK nariai problema pavadino per trumpą posūkiui į dešinę skirtą juostą (kuria dujovežiai net nesinaudotų), nei padėčiai Kretingos gatvės ir Šiaurės prospekto sankryžoje, kur esą nelygūs gatvių aukščiai - kelininkas net filmuota medžiaga bandė įrodyti, jog vilkikai šią sankryžą įveikia be jokių problemų.

Kiti dujovežiai nekliūva

Pasak naftininkų, 24 vilkikai su cisternomis per parą - maksimalus galimas srautas, o realiai iš Burių gatvės iki kelio Klaipėda-Palanga per miestą jų važiuotų net mažiau.

"Pradžioje - net ne 5 automobiliai per valandą, o vos du. Ar tikrai jie apsunkins padėtį Pamario ir Lideikio gatvių sankryžoje? Dabar ten rytinio piko metu pravažiuoja vidutiniškai 1 300 lengvųjų automobilių ir 7 vilkikai, vakarinio - 1 677 automobiliai ir 8 vilkikai. Todėl tie du mūsų dujovežiai net nebūtų pastebimi", - sakė "Klaipėdos naftos" atstovas Gerimantas Bakanas.

Jis akcentavo ir tai, kad iš SGD talpyklų parko dujovežiais gabenamo krovinio net negalima lyginti su miesto degalines, net ir esančias tarp gyvenamųjų kvartalų, aptarnaujančiu transportu.

Užsiminė apie teismus

Tačiau visi šie argumentai SEK, tiksliau jos nariui vicemerui Artūrui Šulcui bei komisijai net nepriklausančiai vicemerei Juditai Simonavičiūtei, ir vėl nepasirodė svarbūs. Abu miesto mero pavaduotojai pareiškė, esą projektuotojai ir kelininkai neatsakė į pateiktus klausimus.

"Neatsižvelgta į SEK rekomendacijas. Paviršutiniškas darbas, neatsižvelgta į ateitį. Prisidėjimas prie eismo infrastruktūros problemų sprendimų - kiekvieno mūsų reikalas", - pirmą užuominą mestelėjo A. Šulcas.

"Jūsų siūlymai nesprendžia dalykų, kurie yra ir dar gali atsirasti. Reikia susitarti, kas tą spręs - ar "Klaipėdos nafta", ar miestas, ar reikės Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų", - antrino ir J. Simonavičiūtė.

Tokį įspūdį dar labiau sustiprino dviprasmiška A. Šulco frazė projektuotojams.

"Juk ir teisminiai ginčai įmanomi, o jie trunka ilgai. Manau, suprantate, į ką brendame, jei mes nepritarsime jūsų projektui", - "Baltic Engineering" atstovei ironiškai nusišypsojo vicemeras.

Derėsis su meru?

Panašu, kad naftininkai tokių užuominų esmę suvokė, nors ir leido suprasti, kad visų iš eilės gatvių netvarkys.

"Esame socialiai atsakinga įmonė ir tikrai prisidedame prie miesto vystymo. Ieškosime sprendimo būdų kartu su miestu. "Klaipėdos nafta" neatsisako prisidėti prie žiedo Pamario ir Lideikio gatvių sankryžoje įrengimo, nors mūsų automobilių čia pravažiuoja vos penki, o poilsiautojų - tūkstančiai. Mums svarbu, kad šis klausimas būtų išspręstas kuo greičiau", - teigė G. Bakanas.

Šiaip ar taip, SEK pritarė A. Šulco siūlymui klausimą atidėti dar savaitei, o per tą laiką Savivaldybės administracija turi dar kartą įvardinti problemines projekto vietas ir nuspręsti, ką daryti toliau.

Be to, neoficialiai užsiminta, kad "Klaipėdos naftos" vadovai turėtų susitikti su miesto meru.

INFORMACIJA

"Klaipėdos nafta" savo teritorijoje Burių gatvėje ketina statyti antžeminį SGD terminalą, skirtą autodujovežiais transportuoti dujas į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą, ar ten, kur nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.