Miestas ir uostas žiūri į skirtingas puses

Nepaisydamas tokio sprendimo Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tvirtino dar neprarandantis vilčių, nes jų jam suteikė mero pareiškimas, jog "pasirinkus antrąjį variantą, nereikėtų padėti taško ir užmiršti tos maksimalios galimybės".

Buvo įvairių siūlymų

Prasidėjus vakarykščiam posėdžiui buvo Tarybos narių, siūliusių atidėti šio klausimo svarstymą, nes jam neva nebuvo tinkamai pasirengta - nediskutuota su visuomene, kyla labai daug klausimų, į kuriuos negauta atsakymo. Visgi dauguma balsavo už tai, kad šis vienintelis darbotvarkės klausimas būtų svarstomas.

Pasisakiusi visuomenės atstovė Virginija Jurgilevičienė teigė, kad nei uostui, nei miestui nerūpi gyventojai. Už miesto nugaros esą stovi verslas, už uosto - galbūt kinai. Anot jos, tai esanti didžiulė verslo afera, nes pakaktų intensyvinti uosto veiklą jo viduje. Pasak moters, visuomenė turi pasisakyti už pirmąjį variantą.

Kalbėjo ir Melnragės bendruomenės atstovas. Anot jo, bendruomenė renkasi antrąjį variantą kaip mažiausią blogybę.

Miesto Tarybos narė Nika Puteikienė teikė pasiūlymą balsuoti už pirmąjį plėtros variantą, nenumatantį reikšmingesnės nei uosto, nei miesto plėtros. Jos manymu, galima intensyvinti uosto veiklą jo viduje. Tačiau Tarybos nariai tam nepritarė.

Konservatorių frakcija siūlė pritarti ketvirtajam miesto plėtros variantui, numatančiam uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek ties Melnrage statant išorinį uostą. Jie teigė, jog nenori priešpriešos tarp Savivaldybės ir Vyriausybės, kurios įpareigota Susisiekimo ministerija jau pritarė maksimaliai uosto plėtrai.

"Klaipėda stagnuoja ir nori, kad viskas stagnuotų", - pareiškė konservatorius Tomas Meškinis.

Anot jo, Savivaldybė kalta, kad miestas nesusidraugauja su uostu. Tokią repliką posėdyje dalyvavę uosto atstovai palydėjo plojimais.

N. Puteikienės manymu, Tarybos posėdis esąs tik spektaklis, ji taip pat kaltino miesto valdžią nesugebant rasti kompromiso su uostu. Politikė piktinosi, kad svarstyti nepateiktos kitos alternatyvos, tad Taryba esą neturėjo iš ko rinktis.

Tačiau minėtajam konservatorių siūlymui dauguma Tarybos narių nepritarė.

Beje, ne vienas Tarybos narys pasigedo oficialaus Vyriausybės požiūrio į šį klausimą.

Miesto BP rengimo eksperto architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio manymu, sprendimą dėl išorinio uosto turėtų priimti būtent Vyriausybė, kaip tai darė Vokietijos ministrų kabinetas, kai dėl Berlyno oro uosto buvo iškeliamos kelios gyvenvietės.

Didelis dėmesys konversijai

Itin daug dėmesio Taryba skyrė numatomai konversijai "Klasco" ir Vakarų Baltijos laivų statyklų teritorijose. Kai kurie politikai mano, kad jos taptų dykvietėmis, nes tai rodo buvusio "Memelio miesto" teritorijos likimas. Joje jau 10 metų konversija nevyksta, nors tokia galimybė sudaryta.

Tarybos nariai nuogąstavo dėl tų įmonių likimo. Esą jau dabar joms daroma žala, nes apie tokius miesto planus išgirs jų partneriai.

UAB "Sweco Lietuva", vienos iš miesto BP rengiančių bendrovių atstovai prisipažino, kad jie nesiūlė tokios teritorijų konversijos, jie buvo už tolesnių Melnragės ir Girulių teritorijų kaip rekreacinės zonos išvystymą. Tačiau jų balsas nebuvo išgirstas ir konversiją pasiūlė pati Savivaldybė.

M. Pakalnis mano, kad teritorijų konversija turi būti natūrali. Tą dabar esą rodo didžiųjų Europos uostų ir miestų raida. Uostai traukiasi iš miestų centrų į naujas teritorijas savo noru, nes uosto įmonėms darosi per brangu spręsti su gyventojais kylančias problemas dėl triukšmo, dėl taršos, kai iš jų reikalauja brangių naujų technologijų. Jo teigimu, čia jokios prievartos negali būti.

Pasak M. Pakalnio, uosto plėtra pietinėje dalyje bus gana toli nuo gyvenamųjų rajonų, tad dėl jų gyvenimo kokybės pablogėjimo nereikėtų baimintis.

Anot jo, antrasis ir trečiasis miesto plėtros variantai galėtų būti vertinami kaip etapai einant prie ketvirtosios koncepcijos. Antrasis būtų pirmas žingsnis, neužkertantis kelio kitiems sprendimams.

Uostas nepraranda vilties

Tarybos posėdyje dalyvavo gausus uosto krovos kompanijų vadovų ir Uosto direkcijos atstovų būrys. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko prašymas neskubėti priimant sprendimą nebuvo išgirstas. Pastarasis neslėpė, kad šiuo metu uosto kompanijos tokio didelio krovos augimo nemato, tačiau čia pat pridūrė, kad negali žinoti, kas bus po 10 metų. Pasak jo, reikia kalbėti ne apie pačias alternatyvas, o apie jų įgyvendinimą. Jis teigė, kad uostininkai pasiruošę kalbėtis su miestiečiais ir paaiškinti, iš kur gali ateiti nauji kroviniai.

Už antrąją koncepciją, numatančią uosto plėtros pietinėje dalyje variantą, balsavo 17 iš 24 posėdyje dalyvavusių miesto Tarybos narių, 7 susilaikė (Arūnas Barbšys, Lilija Petraitienė, Viačeslav Titov, Laisvūnas Kavaliauskas, Rimantas Didžiokas, T. Meškinis ir N. Puteikienė).

Taip pat buvo pritarta ir Finansų ir ekonomikos komiteto pastabai, kad uosto teritorijų konversija galima tik esant miesto, Uosto direkcijos ir jose dirbančių įmonių sutarimui.

Anot balsavusiųjų už antrąją koncepciją, ji labiausiai subalansuoja uosto ir miesto plėtrą. Esą šis variantas neužkerta kelio ateityje kalbėti ir apie išorinį uostą. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisipažino nebijąs šio varianto, tačiau priminė, kad Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojai, gyvenantys šalia geležinkelio bėgių, iki šiol neiškelti, iki šiol neišspręstas ir Baltijos pr. sankryžų klausimas.

"Ir mokslininkai, ir uostininkai, ir įvairių ministerijų atstovai pasisakė už IV koncepciją. Jai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos atstovai, ir nemažai visuomeninių institucijų. Manau, kad IV koncepcija atveria didžiausias galimybes visų pirma miestui. Apie tai, kad šį variantą reikia priimti kaip galimybę, kalbėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ir vis dėlto mero baigiamasis žodis, kad pasirinkus antrąjį variantą, nereikėtų padėti taško ir užmiršti tos maksimalios galimybės, teikia šiokių tokių vilčių", - po posėdžio sakė A. Vaitkus.