Merdinčiam senamiesčiui ruošia apynasrį?

Baiminamasi, kad tai būs apynasris tolesniai ir taip šiandien nelengvus laikus išgyvenančio senamiesčio bei jo prieigų plėtrai, tad ir eilę metų puoselėjamas viltis dėl istorinio Klaipėdos centro renesanso esą teks pamiršti.

Kultūros paveldo departamento vadovai tikina, kad į klaipėdiečių pastabas bus atsižvelgta bei koncepcija bus taisoma.

Priežastis - nėra gyventojų

Pasak uostamiesčio architekto Edmundo Andrijausko, viena svarbiausių priežasčių, dėl ko daugybę metų nepavyksta atgaivinti Klaipėdos senamiesčio - čia ir artimiausiuose aplinkiniuose rajonuose yra mažai gyventojų. Be to, didžioji dalis jų yra vyresnio, dažnai jau pensinio amžiaus.

"Daug metų kalbame apie senamiesčio nuosmukį. Nuolat diskutuojame, rengiame įvairias studijas ir planus. Tačiau situacija vis nesikeičia. Yra daug priežasčių. Vienos jų objektyvios, kitos - subjektyvios. Pavyzdžiui, netobula įstatyminė bazė, veiklą stabdantys aukšti reikalavimai investuotojams. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda įvairių reglamentavimų, reikalavimų. Senamiestyje kažką statyti ir rekonstruoti panorę verslininkai, viską įvertinę, suvokia, kad jiems to daryti paprasčiausiai neapsimoka, - sakė E. Andrijauskas. - Senamiestis šiandien yra toks ir dėl to, kad čia gyvena mažai galimybių vartoti - dirbti, vaikščioti po parduotuves ar kavines - galinčių žmonių. Dauguma vietos gyventojų yra mažas pajamas turintys senjorai, o ne jaunesni ir sąlyginai turtingesni miestiečiai."

Architekto teigimu, dar 2001-aisiais Klaipėdos miesto strateginiame plane iškelta mintis, kad tiek pačiame senamiestyje, tiek 500 metrų spinduliu nuo Tiltų gatvės turi atsirasti kuo daugiau naujo gyvenamojo būsto, kuriame apsigyventų senamiestį "vartoti" galintys žmonės.

"Tokiu būdu atsigautų vietos kavinės ir parduotuvės, kartu pritraukdamos ir gyventojus iš miegamųjų rajonų, užmiesčio. Gyvenimas senamiestyje "įsisuktų" nauja jėga. Link šio užsibrėžto tikslo buvo einama, gyvenamajai statybai numatytos didžiulės teritorijos prie Danės upės už Jono kalnelio bei vietoj buvusio Trinyčių fabriko. Skaičiuota, kad čia galėtų įsikurti apie porą tūkstančių gyventojų. Tai būtų didžiulis impulsas visos teritorijos vystymuisi, tačiau to padaryti nepavyko", - sakė E. Andrijauskas.

Stabdys tolesnę plėtrą?

Pasak architekto, šiandien Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiama Klaipėdos senamiesčio specialiojo plano koncepcija pasėjo naują nerimą dėl senamiesčio ir jo prieigų tolesnės plėtros perspektyvų.

"Tai dokumentas, kuris galėtų tiek paskatinti veiklą senamiestyje - ją susisteminti, racionalizuoti - tiek ir dar labiau pristabdyti, - pasakojo E. Andrijauskas. - Šios koncepcijos rengimas realiai prasidėjo prieš kelerius metus, kai tie patys projektuotojai departamento užsakymu parengė Klaipėdos senamiesčio vizualinės apsaugos zonų planą, kuriam miesto politikai itin priešinosi. Mano supratimu, tąkart visiškai nepagrįstai senamiesčio vizualinės apsaugos zona pietinėje miesto dalyje buvo išplėsta iki pat Paryžiaus Komunos gatvės, apimant ir visą iki Šilutės plento esančią teritoriją. Išties absurdas, jei Paryžiaus Komunos gatvėje verslininkas, norėdamas statyti kelių aukštų pastatą, turi aiškintis, ar jis užstos vaizdą į senamiestį, ar ne. Kiekvienam paprastam klaipėdiečiui ir taip aišku, kad jokio vizualinio kontakto su senamiesčiu čia nėra ir nebuvo. Tačiau tąkart tiek miesto architektų, tiek politikų nuomonė ignoruota bei parengtas vizualinės apsaugos zonų planas tuometinio kultūros ministro buvo patvirtintas."

Architekto teigimu, baiminamasi, kad tvirtinant minėtą koncepciją bus nurodytas naujų pastatų visoje senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje aukštingumas - tarkim, čia bus leista statyti tik 4 ar 5 aukštų namus. Vadinasi, kalbėti apie naujų gyvenamųjų namų statybas prie Danės upės ar buvusio Trinyčių fabriko teritorijoje net neverta, mat įvertinus kaštus tai visiškai neapsimokėtų. Kartu esą būtų užkirstas kelias ateityje pertvarkyti ir ištisus vadinamųjų "chruščiovkių" rajonus.

"Gąsdina ir tai, kad šis specialusis planas sustabdys ir paties senamiesčio vystymąsi. Mat rengiamoje koncepcijoje minimos tokios sąvokos, kaip "galima tik restauruoti ar atkurti buvusią urbanistinę struktūrą". Suprask, galima atstatyti tik tai, kas stovėjo prieš karą. O kiekvienas senamiestyje dirbęs architektas žino, kad atkurti prieškarinę urbanistinę struktūrą daug kur praktiškai nebeįmanoma. Mat per tuos metus pasikeitė sklypų ribos, atsirado naujų statinių. O jei tu atkurti negali, vadinasi, tau niekas apskritai neduos leidimo ką nors čia veikti. Tai išties labai gąsdina, nes jau komos būsenos esančiam uostamiesčio senamiesčiui gali būti atjungti gyvybę dar palaikantys vamzdeliai. Kad taip neatsitiktų, būtina labai atsakingai minėto plano sprendinius derinti su Klaipėdos institucijomis", - teigė E. Andrijauskas.

Surengė susitikimą

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, susipažinus su koncepcijos sprendiniais Savivaldybės specialistams ir iškilo itin daug klausimų bei nuogąstavimų, mat šio plano esama tiesiogiai susijusio su miesto ateitimi bei plėtra. Tad plano rengėjams bei Kultūros paveldo departamentui ne tik raštu pateikta daugybė pastabų, į kurias prašoma atsižvelgti, bet ir Savivaldybės iniciatyva uostamiestyje surengtas specialus susitikimas su departamento atstovais.

"Mūsų visos pastabos yra lengvai taisomos ir įgyvendinamos, kai kurios vietos yra svarbesnės, kai kur yra neaiškumų dėl sąvokų", - minėto susitikimo metu sakė V. Juška.

Savivaldybės specialistai išskyrė tokias koncepcijoje numatytas neapibrėžtas bei jiems neaiškias savokas, kaip "atkūrimas", "autentiškas", "galimas" bei kt.

"Pavyzdžiui, kai naudojama sąvoka "atkūrimas", tai vietos jokiai kitai interpretacijai nebelieka, - teigė V. Juška. - Taip pat, pavyzdžiui, koncepcijoje nurodoma, kad būtina išsaugoti Teatro aikštės autentišką paskirtį. Iki Antrojo pasaulinio karo čia veikė turgus. Tačiau miesto bendrajame plane Teatro aikštė yra priskirta urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių teritorijai bei Savivaldybė neplanuoja čia vykdyti komercinės veiklos ir įrengti turgaus."

Susitikimo metu aiškintasi ir kaip įsigaliojus Senamiesčio specialiajam planui reikės elgtis su sovietmečiu statytais pastatais. T. y. neaišku, ar jiems galios apsaugos režimas, ar juos bus galima renovuoti, rekonstruoti ar tik griauti ir jų vietoj atkurti prieškarinį urbanistinį užstatymą. Diskutuota ir dėl galimo užstatymo aukštingumo senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje bei dėl kitų koncepcijoje numatytų sprendinių.

Į pastabas pažadėjo atsižvelgti

Minėtame susitikime dalyvavęs Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis pažymėjo, kad rengiama Klaipėdos senamiesčio specialiojo plano koncepcija dar nėra teisės aktas.

"Tai tik stadija, etapas, po kurio bus rengiami sprendiniai, - sakė A. Degutis. - Specialusis planas iš esmės yra skirtas vertingosioms savybėms saugoti. Senamiesčio vertingosios savybės yra nurodytos vertinimo akte. Toje vietoje, kur bus nurodyta, kad tai yra vertingoji savybė, tai bus reikalaujama išsaugoti, bet irgi yra įmanomas kompromisas, nes įstatymas leidžia dalį vertingųjų savybių panaikinti tam, kad būtų pasiektas geresnis rezultatas. Išties, detalesnis reglamentavimas bus parengtas sprendiniuose, kuriuos Savivaldybė turės derinti. Sprendiniai bus rengiami kitais metais bei jie netrukdys miestui vystytis."

Tiesa, V. Juška pabrėžė, kad būtent koncepcija ir yra pamatas tolesniems sprendiniams, todėl svarbu jau dabar nepadaryti jokių klaidų.

Jau minėto susitikimo pabaigoje, išgirdęs visus Klaipėdos architektų ir miesto planavimo specialistų nuogąstavimus bei pasiūlymus, V. Degutis patikino, kad į klaipėdiečių pastabas bus atsižvelgta bei koncepcija bus taisoma.

BAIMĖ II. Nuogąstaujama, kad miesto pietinėje dalyje iki pat Paryžiaus Komunos gatvės besitęsiančioje senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje gali būti leista statyti tik, pavyzdžiui, 4 ar 5 aukštų namus. Teigiama, kad taip būtų užkirstas kelias tiek naujų gyvenamųjų namų statyboms čia esančiuose laisvose teritorijose, tiek ir planams ateityje pertvarkyti ištisus vadinamųjų "chruščiovkių" rajonus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.