Mažėjanti Klaipėda planuoja plėtrą

Pagal dabartinį bendrąjį planą, Klaipėdos teritorijoje galėtų patogiai įsikurti 300 tūkst. gyventojų, tačiau tendencijos yra atvirkštinės - klaipėdiečių mažėja.

"Nuo 2007-ųjų iki dabar gyventojų mieste sumažėjo 16 tūkstančių, pernai Klaipėdoje pastatyta 30 tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, o rajono teritorijoje - dvigubai daugiau", - pastebėjo naujojo bendrojo plano rengimo etapus pristačiusi savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Anot jos, dabartinis bendrasis planas neatitinka šiandienos lūkesčių, dėl to Klaipėdoje gali būti stabdomos investicijos, miestas plečiasi chaotiškai, be aiškios tvarkos, todėl infrastruktūros plėtra tampa nekoordinuota ir dėl to brangi.

Todėl ateities bendrajame plane turėtų būti nustatytos prioritetinės vystymo zonos - teritorijos, kurios turėtų tapti "gyvos". Pagal pirminę idėją, tokiuose kvartaluose savivaldybė ženkliai prisidėtų prie to, kad juose būtų visa reikalinga infrastruktūra ir šie plotai taptų patrauklesni tiek gyventojams, tiek verslui.

"Tokiu atveju miestas taptų kompaktiškesnis, jaukesnis, patogesnis, o ne "ištįsęs", kaip dabar. Kvartalai privalo būti daugiafunkciniai, juose turėtų būti viskas, ko reikia gyventojui. Tokiu atveju nereikėtų važinėti iš vieno Klaipėdos galo į kitą", - apie būsimą miesto planavimą kalbėjo Tarybos teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.

Manoma, kad nustačius tokias zonas žemės kainos jose išaugtų, o kitose miesto dalyse - pigtų, ir dėl to būtų sulaukiama žemės savininkų priekaištų.

Vizijoje taip pat norima susisteminti Klaipėdos mikrorajonus, kurių šiuo metu yra 60.

"Užtektų, pavyzdžiui, 12 mikrorajonų, tokiu atveju būtų lengviau analizuoti, ko vienoje ar kitoje dalyje trūksta", - sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Rengiant naująjį bendrąjį planą ketinama glaudžiai bendradarbiauti su Klaipėdos rajono valdžia, mat jos sprendimai kartais turi įtakos uostamiesčio savivaldybei. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos rajono gavę leidimus statyti namus prie kelio į Palangą, žmonės dėl būtinos infrastruktūros įvedimo kreipiasi į čia pat esančią Klaipėdos savivaldybę, nors jos teritorijai nepriklauso.

Naujas bendrasis planas turi būti patvirtintas 2017 metais. Šis dokumentas yra pagrindas visiems kitiems planavimams mieste.