Mažai valstybei nereikia nei savo laivų, nei savo kapitonų?

Jūrų kapitonų asociacija sunerimo - Prekybos laivybos įstatymo pakeitimai gali suduoti paskutinį smūgį ir taip jau likusiam mažam šalies laivynui. Anot jos narių, Europos Sąjunga (ES) rekomendavo, o šalies valdantieji, norėdami įsiteikti, tuojau puolė atsisakyti šalies laivuose ir savo kapitonų, ir savo jūrininkų, ir net lietuvių kalbos. Kapitonai klausia, kam reikalingos tokios įstatymo pataisos, kurių nesupranta net tie, kurie turės jas vykdyti? Valdžios atstovai atsikerta, kad jie mąsto nevalstybiškai.

"Mes neturime nuolaidžiauti Europai. Didžiojoje dalyje pasaulio šalių nacionalinės vėliavos laivuose kapitonas yra tik tos šalies pilietis. Kodėl mes negalime turėti tokios nuostatos? Kad esame maža valstybė, kad pas mus maža rinka? Kaip tik todėl mes pirmiausia ir turime gerbti savo jūrininkus", - sako Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Paklaustas, ar yra pagrindo baimintis, nes vargu ar, tarkime, belgai eis dirbti kapitonais į Lietuvos laivus, kuriuose atlyginimai kur kas mažesni, jis atsakė: "Gal ir neis, bet mes vis tiek neturime nusileisti ir žeminti savo kapitonus. Čia principo reikalas. Buvo jau toks metas, kai Lietuvos laivuose kapitonas negalėdavo nė žodžio pasakyti lietuviškai."

Išsakyta nuomonė, kad be reikalo mojuojama kumščiais, nes ES yra bendra erdvė, ir nieko čia nepakeisi. "Tai kodėl toje bendroje erdvėje pensijos ir atlyginimai nėra vienodi?" - klausia J. Liepuonius.

Ritamės žemyn

1992 metais teko lankytis Atlanto vandenyne plaukiojančiojoje bazėje "Stasys Girėnas", kurios kapitonas buvo J. Liepuonius, ir pirmą kartą gyvenime išgirsti laivo komandas lietuvių kalba. Tada turėjome vilties, kad nors ir nedidelis, laivynas garsins šalį plaukiodamas pasaulio vandenynais su Lietuvos vėliava.

Dabar vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad nebeturime laivų, tai koks skirtumas, kokie įstatymai priimami. "Man labai liūdna. Per tiek laiko iš principo nieko nepasiekėme šioje srityje, kaskart kopėme ne į viršų, o leidomės žemyn. Prieškariu stiprėjęs laivynas šiais laikais iš aukštesnio lygio krenta žemyn. Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdis jūrininkų akyse stipriai blogėja", - kalbėjo J. Liepuonius.

"Kaip tai nėra laivų?"

"Kaip tai nebėra laivų? Apie 100 jų įregistruota Lietuvos jūrų laivų registre. Yra apie 6,5 tūkst. jūrininkų, turinčių galiojančius jūrinius dokumentus. Mūsų laivuose darbo vietų yra gal kiek daugiau nei tūkstantis. Ir dar norima į savo laivus prisiimti užsieniečių, kad nereikėtų mokėti jokių mokesčių Lietuvos valstybei. Kitas dalykas, mūsų laivų savininkai nenori jūrininkams mokėti normalaus atlyginimo, išskyrus AB "DFDS Seaways". Jeigu Lietuvos laivuose būtų mokami normalūs atlyginimai, mūsų jūrininkai tikrai nenorėtų dirbti užsienio laivuose, nes pas mus privalu mokėti socialinį draudimą", - sako Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža.

Šiemet gegužę "Vakarų ekspresas" rašė, kad Susisiekimo ministerija ėmėsi iniciatyvos keisti Prekybos laivybos įstatymą dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią nori įstoti Lietuva, rekomendacijų. Buvo pateiktas išsamus ministerijos paaiškinimas, kodėl tai būtina daryti.

Priekaištai buvo išsakyti dėl įgulų formavimo Lietuvos laivuose nuostatų - reikalavimo, kad ne mažiau kaip du trečdalius įgulos narių sudarytų Lietuvos, ES šalių bei Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, kad kapitonas arba bent vienas iš jo padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Parengtos pataisos, kurios siūlo minėtus du trečdalius pakeisti 50 proc., o reikalavimą dėl lietuvių kalbos taikyti tik keleiviniuose laivuose.

Dokumento taip ir neparodė

Pirmoji aliarmą dar gegužę paskelbė LJS. Ji parašė raštą Susisiekimo ministerijai, kad pasisako prieš numatomus pakeitimus, kad Lietuva yra jūrininkus tiekianti šalis ir negali būti nė kalbos apie galimybės jos vėliavos laivuose dirbti trečiųjų šalių piliečiams didinimą iki 50 proc.

"Jeigu nebeliks reikalavimo Lietuvos laivuose, išskyrus keltus, kad nors vienas iš vadovaujančiųjų asmenų mokėtų lietuvių kalbą, tai kas vykdys valstybės funkcijas, tarkime, per rinkimus į Seimą į laivą prisiėmus užsieniečius? 1982 metų Tarptautinė jūrų konvencija reikalauja, kad laive būtų vykdoma tos šalies jurisdikcija, su kurios vėliava jis plaukioja. Tada tegu denonsuoja minėtą jūrų konvenciją ir priima įstatymus kokius tik nori", - teigė LJS pirmininkas.

JŪRININKAI. Dar neatsipeikėjusią po AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" bankroto jūrinę visuomenę toliau talžo negailestingos bangos. Priėmus naujas Prekybos laivybos įstatymo pataisas, pusę Lietuvos laivo įgulos narių galėtų sudaryti trečiųjų šalių piliečiai, nors pati Lietuva turi mažai laivų ir nedaug darbo vietų jūrininkams. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Birželį kalbėdamasis su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi P. Bekėža paprašė parodyti nors vieną EBPO popierių, kuriame reikalaujama to 50 proc. Viceministras pažadėjo atsiųsti, tačiau iki šiol LJS negavo jokio popieriaus, kaip ir jokios oficialios informacijos, kad įstatymo pataisos ministerijos jau teikiamos svarstyti.

LJS ketina dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose, kai bus svarstomos įstatymo pataisos, ir išsakyti savo kategorišką nuomonę.

Atsisakė autorystės

Praėjusį penktadienį Jūrų kapitonų asociacijos nariai svarstė siūlomus Prekybos laivybos įstatymo, kurį sudaro 88 straipsniai, pakeitimus. Jie po kelis kartus skaitė teiginius ir gerokai ginčijosi tarpusavyje. Kapitonai norėtų susitikti su asmenimis, rengusiais įstatymo pataisas ir padiskutuoti, ką jie turėjo omenyje. Pasak J. Liepuoniaus, keičiant įstatymą gerokai perlenkiama lazda, daug ginčytinų teiginių. Jis stebėjosi, kad ir po 27 metų vis dar bandoma mažinti reikalavimus mokėti valstybinę kalbą. Kapitonai priėjo prie išvados, kad pataisas rengė juristai, neturintys supratimo apie laivybą. Apibendrinę diskusijos rezultatus, jie siųs pasiūlymus pataisų rengėjams.

Kad įstatymą parengti nėra taip paprasta, kapitonai puikiai įsivaizduoja. Parengtas tekstas patenka kalbininkams, paskui juristams, ir galutinis rezultatas toks, kad turi sukti galvą, ką čia norėta pasakyti, o kartais pasikeičia net pati prasmė.

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas pasakojo, kad su kitu profesoriumi Brunonu Gailiušiu buvo parengę vieną dokumentą, bet kai pamatė galutinį jo variantą, atsisakė autorystės.

Kapitonas - tik Lietuvos pilietis

Diskusijos dalyviams užkliuvo pataisų teiginys, kad laivo kapitonas gali būti tik valstybės narės pilietis. Vadinasi, juo gali būti bet kurios iš 29 valstybių pilietis.

Daugumos kapitonų nuomone, laivo, kuris plaukioja su Lietuvos vėliava, kapitonas turėtų būti tik Lietuvos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą. "Pagal numatomus pakeitimus, kapitonas turi būti ES šalių arba Šveicarijos Konfederacijos pilietis. Nors sutuokti jis negali, tačiau laive vykdo daug funkcijų, iš dalies ir konsulines. Jeigu jis nebus mūsų šalies pilietis, kritinės situacijos atveju gali tiesiog pasitraukti, ir viskas", - kalbėjo profesorius.

Diskusijoje dalyvavusieji aiškino, kad Olandijos ir Belgijos laivų kapitonai yra tik tų šalių piliečiai, Italijos laivuose kapitonas - tik italas. Anot jų, Europos šalys stengiasi laivus išlaikyti savo rankose, jiems nesuprantama, kodėl Lietuva to nedaro.

Dėl linijinio laivo

Kapitonas Ričardas Lučka mano, kad 11 str. neteisingai parašyta, jog laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į arba iš Lietuvos uostų, kapitonas ar bent vienas iš jo padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Jo teigimu, būtina konkrečiai įvardinti, kad linijinio laivo ir turinčio teisę plaukti be locmano. Priešingu atveju bus neišvengta nesusipratimų. Pagal dabartinį formulavimą išeitų, kad ir japonų laivas, į Klaipėdą atplaukiantis kartą per 5 metus, privalo turėti bent šturmaną, mokantį lietuvių kalbą. Tai būtų visiška nesąmonė.

Beje, linijiniai laivai yra ne tik keltai, bet ir kiti, reguliariai gabenantys krovinius, pavyzdžiui, iš Prancūzijos į Klaipėdą. Tokių laivų bent šturmanas turi mokėti valstybinę kalbą tam, kad plaukdamas į Lietuvos uostą galėtų susikalbėti su baržų, laivų, aprūpinančių degalais ir kt., kapitonais.

V. Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad nereikėtų painioti dviejų skirtingų dalykų, t. y. plaukimo be locmano ir linijinio laivo. Nebūtinai linijinis laivas turi turėti teisę plaukti be locmano. "Viskas gražu, kol nieko nenutiko. Bet jeigu įvyktų avarija, reikėtų aiškintis su prokuroru, įstatymas būtų skaitomas pažodžiui ir pagal tai priimamas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas", - aiškino profesorius.

Ar kapitonas - laivo valdytojas?

Pasak V. Paulausko, pagal 4 str. išeina, kad laivo kapitonas privalo rinkti įgulą. Bent jau Lietuvos laivuose to niekas nedaro. Paprastai tuos dalykus tvarko laivo savininkas, galintis perleisti tokią teisę kapitonui.

Daug ginčytasi dėl to, kad kapitonas turi užtikrinti sergančių ar sužalotų jūrininkų priežiūrą, slaugą, kai jie paliekami užsienio uoste. Sutinkama, kad kol jie laive, kapitonas gali tuo pasirūpinti, tačiau tai padaryti krante jam neįmanoma. Jis tik organizuoja jūrininko perdavimą medikams ir apie tai praneša artimiausiai Lietuvos diplomatinei ar konsulinei įstaigai. "Gal pataisoje norėta pasakyti, kad kapitonas vis tiek turi domėtis sergančiais jūrininkais?" - klausė R. Lučka.

Jeigu ligoninėje kas nors nutiks, pavyzdžiui, jūrininkas bus blogai gydomas ir numarintas, pagal tokį įstatymą šeimos narys galės reikšti pretenzijas kapitonui, nors jis negali būti atsakingas už blogai atliktą operaciją.

Užkliuvo teiginys, kad laivo kapitonas turi turėti atitinkamų resursų įgulos nariams repatrijuoti. Paprastai darbo sutartyje numatoma, kad jūrininkas turi būti sugrąžintas ten, iš kur jis išskrido į laivą. Už tai atsako laivo savininkas, jūrininkų įdarbinimo agentūra, tuo rūpinasi laivo agentas, bet ne kapitonas. "Ar dabar kapitonas turės turėti savo seife kokius 20 tūkst. JAV dolerių?" - klausė vienas kapitonas.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kapitonas ne visada yra laivo valdytojas. Jeigu jis yra ir to laivo savininkas, tada taip. Šiaip kapitonas yra tik laivo valdytojo, kuriuo gali būti ir laivo savininkas, ir operatorius, atstovas. Todėl teiginį "kapitonas yra laivo valdytojas" pataisose reikėtų taisyti.

Kapitonų manymu, pataisų frazę, kad valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkams, reikia išbraukti, nes nieko šiuo atveju pakeisti negalima. Nepalanku gali būti, kai kontrakte nurodomas atlyginimas tuo valiutos kursu, kuris yra pasirašymo metu, o kai jis mokamas, kursas jau būna kitoks. Tačiau visa tai būna aptariama kolektyvinėje sutartyje.

"Turėtume ginti savo darbo vietas"

Vytautas PAULAUSKAS, Klaipėdos universiteto profesorius

Tai, kad Lietuvos laivuose galės būti pusė įgulos narių iš trečiųjų šalių, nėra gerai. Natūralu, laivų savininkai tuo naudosis ir samdys mažiau apmokamus filipiniečius ar kitų šalių jūrininkus. Bėda ta, kad laivų Lietuvoje liko labai nedaug. Šis įstatymas taikytinas prekybinės laivybos laivams, t. y. transportiniams, kurių yra tik apie 30-40. Jeigu juose leisime mažinti mūsų žmonių skaičių, tai kur jie turės dirbti? Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos laivininkų mokykla rengia gana daug jūrininkų. Jie bus tiesiog priversti išvažiuoti į užsienį. Manau, šioje situacijoje mes turėtume ginti savo darbo vietas taip, kaip tai daro kitos šalys, pavyzdžiui, Belgija, Olandija ir kt. Negalime per daug išsiskirti, bet neperžengdami ribos turime saugoti rinką savo žmonėms.

Kitas dalykas, mes turime skatinti savo jaunimą rinktis jūrines specialybes, todėl reikia turėti Lietuvos laivuose kapitonų lietuvių.

Mums reikėtų maksimaliai stengtis išlaikyti savo identitetą, nes priešingu atveju tikrai liksime tik valstybė prie jūros.

Jūrinė valstybė - ne tik uostas

Juozas LIEPUONIUS, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas

Galimybės dirbti Lietuvos laivuose 50 proc. trečiųjų šalių piliečių yra mūsų valdžios nuolaidžiavimas, galbūt ir Lietuvos laivų savininkų noras. Juos suprantu, jie nori mažiau mokėti, nes jūrinis verslas sunkus. Gal iš tikrųjų ritamės žemyn todėl, kad, kaip sako kapitonas Sigitas Šileris, Klaipėda nėra sostinė. Vilniaus valdininkai mano viską geriau žiną, jie esą mąsto strategiškai. Man Seimo nariai kartais pasako: "Kapitone, mąstote nevalstybiškai. Visame pasaulyje jūriniai dalykai suprantami vienodai. Jūrinė valstybė - tai ne tik uostas. "Laivininkystę" sunaikino, ėmėsi Lietuvos saugios laivybos administracijos, jau likviduoja ir Jūrininkų centrą, pagal naujus įstatymus nebereikia ir savo jūrininkų, manau, greitai ir uosto nebereikės. Klaipėdos miestas jau planavo perimti "Begos", "Klasco" krantines. Jeigu Lietuva turėtų kelis uostus, gal ir galėtume ir apie tai kalbėti.

Manau, jau metas telkti jūrinę bendruomenę, kad bendromis jėgomis galėtume atsilaikyti prieš valdininkus, viena deklaruojančius, o darančius taip, kaip jiems naudingiau.