Lūžtantys medžiai - sovietmečio palikimas?

Uostamiesčio gyventojai po kiekvieno stipresnio vėjo pastebi, jog įvairiose miesto vietose neatlaiko, atrodytų, stiprūs ir dideli medžiai. Prieš porą savaičių ūžavę vėjai taip pat pridarė nuostolių - šakos virto ant kelių, net į vieno uostamiesčio vaikų darželio teritoriją.

Skaudu, bet reikia

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikina, kad, lyginant su kitais miestais, vėjovartų pas mus nėra daug. Neblogus rodiklius esą padeda išlaikyti tai, jog vyksta prevencinis medžių persodinimas - pastaraisiais metais seni medžiai virto S. Šimkaus, Vytauto, Donelaičio, Liepų ir kitose gatvėse. Vietoje jų išdygo nauji medeliai.

"Kasmet Želdinių komisija ir Savivaldybės specialistai važiuoja per miestą ir vertina augalijos būklę. Jei reikia, įvertinti kviečiamės ir ekspertus, o jei situacija prasta, samdomės rangovus ir imamės tvarkyti atkarpas. Pavyzdžiui, šiemet žadame sutvarkyti Daukanto gatvės atkarpos medžius, taip pat sprendimus netrukus reikės priimti ir dėl Šaulių gatvės medžių, nes ten gyvenantys žmonės jau kurį laiką kelia klausimą dėl jų būklės", - sakė I. Šakalienė.

Ji pripažįsta, jog kiekvieną kartą pradėjus mosikuoti pjūklais sulaukiama miestiečių pretenzijų ir skundų dėl esą sveikų medžių naikinimo. Tačiau kad situacija prasta, įrodo ir pastaruoju metu lūžusios šakos tiek Teatro aikštėje, tiek šalia Muzikinio teatro.

"Visada bus žmonių, kuriems atrodo, jog medžių nereikėtų pjauti. Viena yra, kai sugadinamas koks turtas, bet kita, neduok Dieve, jei kokį praeivį suluošintų. Kalčiausių tada ieškotų tarp tų, kurie medžius turėjo kirsti, o gamtos mylėtojai, žalieji ir plakatais mosikuojantys tos atsakomybės neprisiimtų", - sako vedėja.

Sovietmečio palikimas

Medžių situaciją uostamiestyje prižiūrinti Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė tikino, jog po kiekvieno didesnio vėjo apžiūrėti miesto medžius esą nėra pajėgumų, tačiau kartkartėmis vyksta reidai, stebima, ar įvairiose miesto vietose medžiai nelinksta, nedžiūsta. Be to, miesto augalija yra suinventorizuota, tačiau bėdų kartais pridaro ir lūžtantys visiškai sveiki medžiai.

Valdininkams aptikti pavojingai pakrypusius ar galinčius nulūžti medžius padeda ir gyventojai: skambina, rašo el. paštu, kreipiasi į "vieną langelį", todėl tenka vykti į vietą ir vertinti situaciją.

Paklausta, ar uostamiestyje yra tokių vietų, kur rizika medžiams virsti yra didesnė, V. Gutauskienė pripažįsta, jog yra tokių "taškų".

"Išskirčiau Tilžės gatvę, kur prisodinta daug akacijų (baltažiedžių robinijų) - jos jau perbrendusios, peraugusios, todėl trapios ir lūžta jų šakos. Kaip tik šiuo metu ruošiame programą dėl naujų želdinių sodinimo, tad galima išskirti tas miesto vietas, kur yra klevų, tuopų, akacijų - šie medžiai vertinti dėl to, jog greit užauga, tačiau nebuvo įvertinta, kad jie greit subręsta. Praėjus kelioms dešimtims metų jie neteko vertės - nei miestą puošia, nei orą valo, o gamtai duoda mažiau nei ima savo gyvasčiai palaikyti", - šnekėjo specialistė.

PRIEŽASTIS. Teigiama, kad vėjovartų Klaipėdoje nėra daug, nes vyksta prevencinis medžių persodinimas - pastaraisiais metais seni medžiai virto S. Šimkaus, Vytauto, Donelaičio, Liepų ir kitose gatvėse. Vietoje jų išdygo nauji medeliai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Esą tokių probleminių vietų daugiausia yra kvartaluose pietinėje miesto dalyje - Baltijos, Statybininkų prospektuose, Debreceno ir aplinkinėse gatvėse. Augalijos situacija prasta ir dėl to, jog kylant sovietiniams daugiabučiams medžiai buvo sodinami bet kaip: vežami iš miškų ir kolektyvinių sodų, į žemę bedami per arti vienas kito ir daugiabučių.

"Tokius medelius tenka daug kartų genėti, į juos metasi puviniai, kurie eina iš viršaus į apačią. Nupjauni, žiūri į kelmą, atrodo, sveikas medis, tačiau paties medžio viršutinė dalis nudžiūvusi, šakos nutrupėjusios. Jau nešnekant apie tai, jog jie užstoja vieni kitus ir gyventojų langus, tarpusavyje konkuruoja ir nustelbia vienas kitą. Atkreipkite dėmesį, kiek medžių turi laibą lają, o viršūnė tarsi grybukas - tokius medžius reikia retinti, kad vietos liktų vertingesniems ir geresnės kokybės medžiams", - pažymi specialistė.