Linkėjo Klaipėdai tapti sveikiausiu miestu

V. Andriukaitis išreiškė nuomonę, jog Klaipėda turi didelį potencialą pasiūlyti miestiečiams sveiką aplinką kaip vieną iš gerbūvio elementų, panaudoti miesto infrastruktūrą, renginius sveikatai stiprinti. Tokius siekius, anot EK nario, Europoje kelia daug miestų ir tam skiriamos ES fondų lėšos. Kaip sveiko miesto projekto pavyzdį V. Andriukaitis pateikė Utrechto parengtą sveiko miesto koncepciją. Paminėjo ir Kopenhagos universiteto parengtą studiją, pateikiančią pavyzdžių, kokios priemonės, skirtos visuomenės sveikatinimui, padeda spręsti socialines problemas ir pažymėjo, jog tokią studiją galėtų parengti Klaipėdos universitetas.

"Raginu, kad Klaipėda būtų ne tik Švyturio, bet ir sveikatos šalis", - sakė V. Andriukaitis, o Klaipėdos meras jam pažadėjo, jog Klaipėda taps sveikatos švyturiu.

Kalbėdamas apie Savivaldybių galimybes, sprendžiant visuomenės sveikatinimo problemas, EK atstovas akcentavo sveiką mitybą vaikų ugdymo įstaigose, būtinybę įtraukti sveiko maisto reikalavimą į viešųjų pirkimų sąlygas bei siekį trumpinti sveiko maisto tiekimo grandinę, sudaryti sąlygas, kad švieži vaisiai, daržovės ir kita produkcija iš vietos ūkininkų bei šviežios žuvys iš žvejų patektų į ugdymo įstaigas.

V. Andriukaitis taip pat kalbėjo apie maisto švaistymo problemą. "120 Europos miestų yra parengę planus, kaip mažinti maisto švaistymą. Raginu tokį planą parengti ir Klaipėdos miestą, nes Lietuvos situacija nėra gera. Vienas gyventojas per metus iššvaisto vidutiniškai apie 171 kg maisto", - ragino EK narys.

Svečias paminėjo ir būtinybę miesto mastu sukurti interaktyvią sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam miestiečiui išmaniajame telefone gauti informaciją apie sveikatos paslaugas, sekti savo sveikatos būklę.

Išklausęs ir padėkojęs V. Andriukaičiui už siūlymus Klaipėdos meras pažymėjo, jog Klaipėda ryžtingai eina sveiko miesto keliu ir tam tikros priemonės jau taikomos. Paminėta, jog uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau įvesti sveiko maisto valgiaraščiai ir dabar siekiama užtikrinti šio proceso tęstinumą mokyklose. "Nors EK priėmė daug viešųjų pirkimų pakeitimų, tačiau jie nėra universalūs ir priversti privačias mokyklų valgyklas teikti sveiką maistą nėra paprasta", - sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga pastebėjo, jog sunkiausia yra kova su žmonių įpročiais. "Stengiamės ligoniams pateikti kuo sveikesnį maistą su kuo daugiau salotų. Deja, skundų knygoje mirguliuoja reikalavimai duoti karbonadą ir didžiam mūsų nusivylimui žalios salotos keliauja į šiukšlių konteinerius", - realijas pasakojo medikas.

Klaipėdos universitetinė ligoninės vadovas Vinsas Janušonis priminė, jog viena iš uostamiestyje jau bene 30 metų taikomų gerųjų praktikų - yra kai kuriose įmonėse taikomi priedai už sveiką gyvenseną, pavyzdžiui nerūkymą. "Pateikite šį pavyzdį kaip siūlymą ir gali būti, jog jis taps direktyva", - ragino V. Andriukaitis.

Susitikimas baigėsi diskusija dėl triukšmo mažinimo prie geležinkelio ir viešųjų renginių metu, mat dėl šių problemų į Europos komisijos narį su skundu kreipėsi Klaipėdos žalieji.