Liepos 6-oji klaipėdiečiams tokia pat svarbi

Grėsmės iš Mindaugo nebuvo

Akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vladas ŽULKUS:

Nors tiesioginių sąsajų tarp Klaipėdos krašto ir Liepos 6-osios Mindaugo karūnavimo ir nėra, bet situacija labai įdomi. Mindaugas krikštijasi apie 1250-1251-uosius metus. 1253 metais jis tampa karaliumi. O 1252-aisiais prasideda Klaipėdos statyba. Mes žinome, kad Mindaugo santykiai su Livonijos ordinu buvo gana draugiški. Netgi kai žemaičiai 1260 metais kovėsi Durbės mūšyje, lietuviai žemaičių pusėje nedalyvavo.

Todėl galima manyti, kad priimant krikštą jam buvo iškeltos tam tikros sąlygos, duoti kažkokie pasižadėjimai.

Ką tik ordino ir vyskupo įkurta Klaipėda buvo nuolat puldinėjama žemaičių, sembų, bet lietuviai tose žygiuose nedalyvavo.

Matosi tam tikras Mindaugo nesikišimas į pajūryje vykstančius reikalus. Po to situacija pasikeičia, ypač kai Mindaugas atsisako krikšto.

1252-ieji metai buvo labai palankus metas įsikurti čia miestui, nes jokios grėsmės iš Mindaugo nebuvo.

Pradžia buvo žinoma Mindaugui

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas GENYS:

Mes esame Lietuvos valstybės piliečiai ir švenčiame tas pačias valstybės šventes. Tik ne tiek mes, kiek pati vieta, kur mes gyvename turi kitokius istorinius pamatus.

Mūsų tyrinėjimai Klaipėdos apylinkėse puikiai rodo, kad dar XII, dar XIV amžiuje kuršių baltiškasis istorinis etapas yra labai stiprus. Kitas klausimas, kiek karalius Mindaugas, kuris yra iš pietryčių Lietuvos, žino apie šį kraštą? Bet faktas, kad kuršių kontaktai su visais Baltijos regiono kraštais buvo..

1253 metų vasarą čia vyksta Livonijos ordino darbai, kuriama pilis. Mindaugas tiek krikštą, tiek karūną priima iš Livonijos, Rygos. Manau, kad Klaipėdos istorijos pradžia buvo puikiai žinoma Mindaugui.

Liepos 6-oji - diena pasisemti stiprybės

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Dr. Vytautas JOKUBAUSKAS:

Klaipėdoje nuolatos kyla klausimų dėl liepos 6-osios ir vasario 16-osios šventimo, nes tai datos, siekiančios laikus, kai šis kraštas buvo valdomas Ordino arba Vokietijos. 1253 metų Klaipėda nebuvo karaliaus Mingaudo valda, o 1918 metų vasario 16 d. Klaipėdos arba Mėmelio priklausymas Vokietijos imperijai nekėlė abejonių. Padėtis kardinaliai pasikeitė tik 1923-aisiais.

Tačiau pirmiausiai turime sau atsakyti, kas švenčia - teritorija, miesto pastatai, ar žmonės, kurie čia ir dabar gyvena?

Atsakymą manau visi žinome. Žmonės! Ir jei čia dabar gyvenantiems liepos 6 d. yra svarbi, turi turinį ir prasmę, tai reikia švęsti.

Kita vertus, nepamirškime, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos regiono svarbos lietuvių kalbai ir kultūrai, o per tai ir valstybingumui, moderniai tautai ir valstybei. Juk šiame krašte lietuviškos raštijos lopšys - Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis ir kt., o Karaliaučiaus universitete jau skambėjo lietuvių kalba tuo matu, kai Vilniuje apie tai net kalbos nebuvo.

Nes jei liepos 6 d. šventimą interpretuoti iš tos perspektyvos, kokios teritorijos apskritai priklausė Mindaugui, o kokios ne, tai nutiktų taip, kad ne tik Klaipėda, bet ir Kretinga, Skuodas bei daugybė kitų Lietuvos miestų neturi ką švęsti. O Ašmenoje turėtų būti švenčiamos iškilmės.

Todėl daug svarbiau klaipėdiečiams būtų diskutuoti ne apie tai švęsti ar ne, o apie visų trijų Lietuvos valstybingumo švenčių turinį ir formą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mažai kas bendro tarp viduramžių karalystės ir Vinco Kudirkos "Tautinės giesmės" iš tautinio atgimimo laikų. Tačiau pats himno tekstas nukelia mus į praeities laikus, kur turėtume pasisemti stiprybės. Tie laikai gali būti ir Mindaugo Lietuva, tik pasisemkime tiek, kad neprarastume tos savo Lietuvėlės.