Laivyba Danėje - lyg nutrūkusi styga

Šiandien tikriausiai dažnas sunkiai įsivaizduoja, kad kažkada Dane vadintoje upėje švartavosi didžiuliai prekybiniai ir kruiziniai laivai. Beje, istorikai primena, kad tuomet upė buvo ne tik gilesnė, bet ir kur kas platesnė, o komercinė laivyba vyko iki pat Joniškės gatvės geležinkelio tilto. Pramoginiais tikslais būdavo plaukiama iki Tauralaukio.

Nukreipė upės vagą

Istorikas Jonas Genys pasakojo, jog vieną Dangės atkarpa nuo dabartinio Jono kalnelio iki maždaug Teatro aikštės miesto gyventojai užkasė dar XVIII a. Ji tekėjo dabartine Didžiąja Vandens gatve, o ties Teatro aikšte dar šakojosi į keletą vagų. Todėl pilis ir miestas kūrėsi upės žiotyse buvusiose žemose, smėlingose salose. Prie pat žiočių Danės slėnis buvo apie 800 m pločio.

XVII a. pastatytus gynybinius įtvirtinus mena ir Jono kalnelis, kuris tada užtvėrė vieną Dangės vagą. Dabartinės upės pakrantės pradėtos tvirtinti mediniais poliais dar XVI a. Netrukus čia pradėjo veikti miestui pajamas atnešęs vadinamas svarstyklių kompleksas, kuriame buvo surašomos, išrūšiuojamos, patikrinamos visos įvežamos bei išvežamos prekės.

"Sunku tiksliai pasakyti, kokio pločio tuomet buvo upė, tačiau keliose vietose rasti senieji poliai rodo, kad tikrai keliais metrais platesnė nei dabar", - tvirtino J. Genys.

Istorikas Dainius Elertas priminė, kad greta upės, kairėje, kur dabar senamiestis, buvo daug upės šakų.

"Kai kurių reliktai buvo išlikę dar XIX amžiuje. Vaga, nešusi vandenis dabartinės Teatro gatvės pakraščiu, buvo virtusi atviru nuotėkų grioviu ir dėl kvapo vadinta Pūvančiu. Jis pateko net į pirmąsias Klaipėdos fotografijas. Greta susiformavusi gatvelė irgi praminta Pūvančia. Medinis paklotas virš griovio palengvino žmonių judėjimą ir saugojo nuo nelaimingų atsitikimų", - pasakojo istorikas.

Senieji vardai - Didžioji Vandens gatvė, Mažoji Vandens gatvė irgi žymi čia tyvuliavusius vandenis.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"