Kvapų trileryje detektyvo vaidmens imasi Savivaldybė

Ketvirtadienį meras susitiko su AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda", turinčių valymo įrenginius, vadovais. Pokalbis buvo dalykiškas ir karštas.

Po susitikimo meras informavo, kad bus tiriama vadinamųjų vantuzų (vožtuvų, automatiškai išleidžiančių iš vandentiekio vamzdžių orą, kai jis trukdo vandeniui tekėti) daroma įtaka kvapų trileryje. Abi bendrovės pristatė jų išdėstymo per visą miestą schemas. "Grigeo Klaipėda" susikaupusias dujas išleidžia du kartus per savaitę rankiniu būdu, "Klaipėdos vanduo", turintis vantuzų 2-3 kartus daugiau, tai daro automatizuotai.

SIEKIAMYBĖ. Miestas nori, kad neliktų jokio atviro šaltinio, kuris skleistų kvapus. "Klaipėdos vanduo" prieš kelerius metus uždengė atvirą valymo įrenginių procesą ir suvaldė kvapą.

Paaiškėjo, kad nors bendrovių prašymuose leisti veiklą vantuzai nurodyti kaip galimi šaltiniai, pro kuriuos išeina dujos, tačiau jų nėra Registre, jie nėra inventorizuoti. Atsakingi asmenys įpareigoti artimiausiu metu inventorizuoti vantuzus. Tai, žinoma, kvapų suvaldymo procese didelės įtakos neturės, bet tada bus galima fiksuoti, ar dujų išmetimas yra toks, koks nurodytas prašymuose leisti veiklą.

AB "Grigeo Klaipėda" atstovai informavo, kad artimiausiu metu bendrovė investuos į atvirų telkinių, į kuriuos subėga užteršti vandenys, uždengimą. Pokalbio metu dar kartą keltas klausimas, ar šiai bendrovei nevertėtų savo valymo įrenginių jungti prie "Klaipėdos vandens" įrenginių, t. y. perduoti "kvapniąją" misiją, tačiau jis liko atviras. "Mūsų siekiamybė - negali likti jokio atviro šaltinio, kuris skleistų kvapus", - aiškino V. Grubliauskas.

"Klaipėdos vanduo" įpareigotas artimiausiu metu išanalizuoti tų įmonių, kurios vykdo veiklą kitoje Šilutės kelio pusėje ir savo nuotekas leidžia į Klaipėdos tinklą, taršos leidimus. Būtina išsiaiškinti, ar juose nurodytos normos atitinka realybę, ar į Klaipėdos magistralinius tinklus nepatenka kitos, nenurodytos taršos leidimuose medžiagos.

Iš abiejų bendrovių meras pareikalavo pateikti technologinės veiklos dokumentus, kad būtų žinoma, kuriuo paros metu kas daroma.

Ketvirtadienį V. Grubliauskas rengė pavedimą Savivaldybės administracijai svarstyti šiuolaikiškų kvapų taršos matavimo stotelių finansavimo klausimą. Penktadienio rytą jis kviečia vadovybės susirinkimą šiuo klausimu. Mero manymu, galbūt pavyks rasti lėšų persvarstant biudžetą. Stoteles reikėtų pastatyti pietinės miesto dalies jautriausiose vietose. Tada būtų galima nebeprašyti valstybinių institucijų, o patiems fiksuoti taršą ir duomenis pateikti joms, o jos turėtų galimybę greičiau imtis tam tikrų veiksmų.

Tačiau Savivaldybė turės laikytis tam tikrų procedūrų, tad tai gali užtrukti. Todėl meras pasirengęs kalbėti šiomis dienomis su Klaipėdos universiteto rektoriumi, kad laikinai pietinėje miesto dalyje būtų galima panaudoti mobiliąją kvapų taršos stotelę, kuri buvo naudojama šiaurinėje miesto dalyje.

Aplinkos apsaugos skyriui pavesta bendradarbiaujant tiek su Aplinkos apsaugos agentūra, tiek su departamentu jau ruoštis pirkimo procesams, kad būtų žinoma, kokias stoteles reikia pirkti ir kur jas statyti.

Artimiausiuose miesto Tarybos posėdžiuose bus svarstomas aplinkos apsaugos monitoringo žemėlapių keitimo klausimas. Žemėlapiai bus keičiami įtraukiant į juos naujas vietas.

"Nebeturime dairytis į Vilnių, nors ten priimami sprendimai. Turime dėti ant stalo aiškius įrodymus, kad ir kiek mums tai kainuotų, nes situacija neeilinė ir kitos išeities nėra. Mums gali tekti labai ilgai laukti sprendimų iš tų institucijų, kurios turi tai daryti, ir gyventi smarvėje. Nors šios krizės suvaldymas ne mūsų pečiams, bet kito pasirinkimo neturime", - sakė V. Grubliauskas.