Kuršių mariose nėra vietos verslinei žvejybai

Esu pajūrio krašto žmogus, vertinu gimtąją gamtą ir visa širdimi palaikau mėgėjišką žvejybos amatą. Pats stovėjau protestuojančioje minioje, nes tikiu, kad žuvys yra visos Lietuvos turtas, kurio nevalia vogti!

Nebegaliu toliau stebėti, kaip metai iš metų verslinė žvejyba niokoja ne tik Kuršių marias, bet ir mūsų kraštiečių, vietinių žvejų gyvenimus. Situacija privalo keistis ir mes tai drąsiai pademonstravome proteste.

Stipriai startavę privalome toliau spausti valdžią. Užsispyrimas ir atsidavimas atkakliam darbui teka mano kraujyje. Vedamas šios energijos esu pasirengęs įgyvendinti verslinės žvejybos Kuršių mariose draudimą. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, spaudimo reikia ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje. Patekęs į Seimą pasirūpinsiu, kad ši problema taptų kūnu, o ne tik šnekomis.

Vadovaudamiesi Kauno marių modeliu galėtume viską pertvarkyti ir suorganizuoti per metus laiko. Privalome ištaisyti klaidą ir uždrausti verslinę žuvininkystę Kuršių mariose. Užtenka naikinti išteklius, turime išlaisvinti Kuršių marias nuo tinklų.

Šiandien Kauno mariose matomi stulbinantys rezultatai: per penkerius metus nuo uždraudimo žuvų kiekis padaugėjo beveik keturis kartus. O mūsų panosėje modernios įrangos prisipirkę verslininkai išgaudo žuvis iš nerštaviečių, užpildo restoranų virtuves nelegalaus dydžio starkiukais, o prasidėjus lašišinių žuvų migracijai užpildo pamario turgavietes ir rūkyklas į upes plaukiančiomis lašišomis.

Dėl agresyvios ir neteisingos verslinės žvejybos įtakos nyksta ne tik žuvys, bet ir pats žvejybos amatas. Daugiametę patirtį turintys žvejai su profesionalia įranga nebepagauna legaliai žuvų - jų tiesiog nebėra! Žmonių gyvenimai pakibo ant plauko. Valtis išsimokėtinai įsigiję žvejai, siekdami neprarasti turto, tapo priversti užsiimti vakarėlių ir vestuvių pramogų verslu. Į žvejybą tokiais laivais jiems jau nebeverta plaukti - nuolat grįžta tušti.

Pyktį kelia ne tik savanaudiškas kenkimas jūrinio miesto vertybei - žvejybai, bet ir finansiniai žvejų verslininkų žaidimai. Kuršių mariose žvejojančių verslininkų (kurių suskaičiuojama 50 įmonių) pelnas per metus siekia tik 221 000 Eur, o valstybei sumokėta suma per metus - 100 000 Eur (įskaičiuojant visus mokesčius). Žvejai mėgėjai kasmet pirkdami žvejo bilietus valstybei sumoka apie 1,7 mln. Eur, taip pat iš meškeriotojų specializuotose žūklės parduotuvėse paliekamų pinigų šalies biudžetas surenka apie 5 mln. Eur.

Verslinės žuvybos ekonominė nauda šaliai neginčijamai maža. Norint palyginti užtenka paimti tik dviejų specializuotų žūklės parduotuvių valstybei mokamą sumą ir ji atitiktų tą sumą, kurią sumoka visas verslinis žvejybos sektorius Kuršių mariose.

Žvejo mėgėjo bilieto kainą padidinus 1 Eur galima būtų kompensuoti visų verslinių įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, patirtus nuostolius, kurie sudaro 120 000 Eur.

Per ilgai buvo užsimerkiama prieš verslinės žuvybos privilegijas. Laikas suteikti meškeriotojams tinkamas sąlygas. Iki šiol Kuršių mariose žvejų verslininkų tinklais pagautas lašišas galima deklaruoti kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms, o žvejai mėgėjai pagavę nelegalaus dydžio žuvį, pvz.: starkį, būtų baudžiami iki 300 Eur bauda. o gamtai padaryta žala būtų įvertinta 145 Eur.

Noriu priminti posakį "Gera pradžia - pusė darbo. Ar protestu pasiekėme kokių nors apčiuopiamų rezultatų? Todėl Jums ir sakau, kad būdamas KK "Neptūnas" krepšininku galiu tik paremti iniciatyvas, o būdamas Seime galėsiu tiesiogiai kovoti už tai, kas yra svarbu!

Drąsiai teigiu, kad Kuršių mariose nėra vietos verslinei žvejybai ir esu pasirengęs tai savo darbais įrodyti Seime. Darbo partijos sąrašo Nr. 16. Mane sąraše rasite 21-oje pozicijoje.

Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos Baltijos rinkimų apygardos Nr. 24 kandidato Simo Galdiko rinkiminės sąskaitos. Užsakymo nr. 287660