Apie galimybę Klaipėdoje po vienu stogu suburti menininkus specialiai tam įrengtame Kultūros fabrike prabilta daugiau nei prieš dešimtmetį, kai miestas už 1 litą įsigijo buvusio tabako fabriko pastatą Bangų gatvėje.
Po eilę metų trukusių svarstymų, projektų rengimo ir derinimo Kultūros fabrikas uostamiestyje pagaliau tapo realybe ir jau ateinančią gegužę turėtų atverti duris.
Tačiau statyboms artėjant pabaigos link, sujudo uostamiesčio menininkai. Esą darbus planuodami projekto vykdytojai su jais nesitarė ir menininkų pageidavimus nusvėrė ekonominiai skaičiavimai. Miesto menininkų teigimu, naujajame kultūros objekte įrengtos ir kūrybai skirtos erdvės primena tarnautojų biurus, parketas netinka šokėjams, nėra muzikos kūrėjams skirtos garso įrašymo įrangos ir kt.
Panašios diskusijos virė ir miesto Tarybos posėdyje svarstant 2014-2016 m. Kultūros fabriko veiklos programą. Buvo baiminamasi, kad naujasis kultūros objektas nepritrauks miesto menininkų bei taps pigių biurų pastatu.
"Abejonių kelia tai, kad čia įsikurs ne menininkai, o verslo organizacijos - dizaino, projektavimo ar programavimo įmonės. Tai bus ne naujos, o iš brangesnių patalpų į pigesnes persikėlusios uostamiesčio bendrovės. Bijau, jog iš to, kas sakyta - kad čia bus labai gerai - nesigautų šnipštas", - teigė Tarybos opozicijoje esantis konservatorius Arūnas Barbšys.
Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, Kultūros fabrikas bus ne menininkų namai, o kultūros verslo inkubatorius.
"Abejonių kyla todėl, kad kūrybos industrija - tai visiškai naujas reiškinys Lietuvoje. O Klaipėda turi šansą tapti pavyzdžiu visai Lietuvai, - sakė A. Šulcas. - Žinau keletą žmonių Vilniuje, kurie būtent dėl Kultūros fabriko planuoja persikelti gyventi į uostamiestį."
Klausimų, ar tinkamai pasirinkti Kultūros fabriko veiklos principai, kilo daugeliui Tarybos narių, tačiau visi sutiko dėl vieno - Klaipėdos centre atsirado naujas, gražus ir patrauklus statinys.
O prisiminę seną taisyklę - kad geriau pabandyti, nei iš vis nebandyti - miesto politikai pritarė ateinančių dviejų metų Kultūros fabriko veiklos programai. Iš balsavusių 26 Tarybos narių "taip" pasakė 23, susilaikė 3.
Tiesa, miesto politikai nusprendė atlikti Kultūros fabriko projektą įgyvendinančios Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros finansinį auditą už 2010-2013 m.
Į Kultūros fabriką iš viso investuota beveik 13 mln. Lt. Numatoma, kad kitais metais jo išlaikymui iš Klaipėdos biudžeto reikės skirti per 280 tūkst. litų, o ateityje dotacija turėtų mažėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą