Kruizinių laivų Klaipėda šiemet greičiausiai nebesulauks

Šis sezonas miestui turėjo būti ilgiausias priimant kruizinius laivus. Pirmojo laivo laukta kovo 31-ąją, o paskutinio – spalio gale. Į miestą turėjo atplaukti rekordinis skaičius turistų, kuriuos, planuota, atgabens 66 laivai. Deja, pasaulinė koronaviruso pandemija ypač skaudžiai parklupdė turizmo sektorių. Išgąstį keliautojams sukėlė ir istorija apie viruso išplitimą kruiziniame laive „Diamond Princess“, kuriame buvo įkalinti juo plaukę turistai.

Kol kas Klaipėdos uostas turi informacijos apie atšauktas kruizines keliones į miestą iki liepos 8 dienos, tačiau neabejojama, jog atšaukimų bus ir daugiau.

„Jie turi tokią teisę atšaukti kruizą likus 30 dienų iki atvykimo. Be jokios abejonės, pačios kruizinės linijos komunikuoja su žmonėmis, kelionė perkeliama į kitus metus. Manau, kad kruizų šiemet neturėsim. Kruizinis verslas yra tas, kuris atsistatys vėliausiai. Keletas priežasčių. Pačią didžiausią neigiamą įtaką padarė „Diamond Princess“ – daug užkrėtimų, žmonės uždaroj erdvėj. Tas atvejis prigąsdino ir keliautojus, ir pačias kruizines kompanijas.

Daug dėmesio šiuo metu skiriama laivų pertvarkymui. Daugelis planuoja atsisakyti bufeto, bus staliukai skirti dviem žmonėms. Perdaromos laivo erdvės, kad būtų laikomasi atstumo, atsisakoma SPA, kosmetikos salonų, kitų dalykų. Vyksta visas procesas. Didžioji dalis įgulų sugrąžintos namo, o laivai stovi statyklose, gamyklose, perdaromi, tvarkomi. Tai nevyksta greitai. Kruizinei laivybai, kitaip nei aviakompanijoms, kurioms lėktuvuose nieko nereikėjo pakeisti“, – kalbėjo R.Savickienė.

Turizmo centro vadovė sako, jog situacija iš tiesų liūdna, o dar labiau liūdina tai, jog greičiausiai kruizinės laivybos atgaivinimo kelią reikės pradėti iš naujo.

„Kaip ne kartą sakyta, nusinulino visi pasiekti rezultatai. Turėsim pradėti su nauja rinkodara, skrydžių pritraukimu iš naujo. Reikia įvertinti tai, kad maždaug prieš penkiolika metų, kai Klaipėda pradėjo intensyviai dirbti su kruizinėmis linijomis, kaimynai nebuvo tokie stiprūs. Dabar ir jie investuoja. Gdanskas, kuris nebuvo tiesioginis konkurentas, dabar yra. Kaliningrado naujas uostas – konkurentas. Visi užaugo kartu su mumis. Įdirbis miesto ir uosto prasidės iš naujo.

Rinkodarine prasme reikės nemažų investicijų, kūrybiškumo. Ir pačios Lietuvos prisidėjimas bus reikalingas, ne tik Klaipėdos“, – sakė turizmo centro vadovė, tyliai pasidžiaugusi, kad kai kurie regiono merai pagaliau pripažino kruizinių laivų svarbą šiam kraštui ir turizmo sektoriui, nes anksčiau būta replikų, jog šie turistai sukelia bėdų ir problemų.

Tiesa, R.Savickienė sako „laikanti kryžiukus už kiekvieną laivą“, kuris, nors maža tikimybė, visgi gali atplaukti. Pastebima, jog kai kurios kruizinės linijos vis dar pardavinėja keliones.

„Nori ir kompanijos plaukti, nes kiekviena prastova tai ne tūkstančiai, tai dešimtys ir šimtai tūkstančių nuostolio. Daugelis kruizinių kompanijų, pavyzdžiui, „Costa“ visiems, kurie buvo užstrigę laivuose, padovanojo po kruizą vėlesniu laikotarpiu. Taikomos įvairios priemonės, kad susigrąžintų turistus į laivus. Viltis miršta paskutinė. Gal paskutinis šio sezono laivas bus kartu ir pirmasis. Mes tikrai laukiame. Komunikuojame visas Baltijos regionas, siunčiam sveikinimus ir kalbam, kad pasiilgom, bet viskas priklauso nuo situacijos“, – pasakojo turizmo centro vadovė.

Nori ir kompanijos plaukti, nes kiekviena prastova tai ne tūkstančiai, tai dešimtys ir šimtai tūkstančių nuostolio.

Turizmo centras šiuo metu perorientuoja savo veiklą, didelį dėmesį skirdamas turistams iš Lietuvos, kurdamas naujus turistinius maršrutus. Dėmesys koncentruojamas į paplūdimius, siekiant pabrėžti, jog juos turi ne tik Neringa ir Palanga. Puikaus smėlio, erdvius paplūdimius turi ir Klaipėda. Čia galima rasti atokesnių, saugių vietų, laikytis atstumo nuo poilsiautojų, kurie kurortuose neretai sugula vienas prie kito. Pastebima, jog į miestą jau atvyksta Latvijos bei Estijos turistų.

Rudeniop tikisi mažų laivų

Uosto direkcijos atstovė Kristina Gontier 15min sakė, jog išties apmaudu dėl esamos situacijos, kuri, „švelniai tariant, sukėlė šoką“, kai kruizinės kelionės viena po kitos buvo atšauktos. Šis sezonas turėjo būti ilgiausias, tad buvo didelių lūkesčių.

„Iki rugpjūčio vidurio, tikėtina, kruizų nebus. Vyksta numatytų reisų į Klaipėdą ir kitus uostus anuliavimas. Yra ir gerų žinių, kad kai kurios linijos ruošiasi paleisti laivus ir rugsėjo viduryje turėtume galbūt ir sulaukti nedidelių laivų iš Vokietijos arba ekspedicinių laivų. Sunku prognozuoti, bet labai tikimasi. Kitų metų registracijos, kalbant ne tik apie Klaipėdą, bet ir kitus Baltijos uostus, viršijusios įprastinį dažnį. Apie 70 proc. kruizinių keleivių yra lojalūs arba kartotiniai keleiviai. Šiais metais kelionių nerealizavo, tad yra nusimatę kitais metais realizuoti. Tikėtina, kad atsistatymas bus greitas“, – mano K.Gontier.

Ji taip pat antrino, jog kruizinės linijos kuria savo strategijas, kad prisitaikytų prie esamos situacijos – diegia keleivio sveikatos pasus, sprendžia srautų suvaldymo, maitinimo perorganizavimo klausimus.

„Kaip ir po rugsėjo 11 d. įvykių, kai Niujorke griuvo dangoraižiai dvyniai, kalbėta, kad pasikeis kardinaliai pasaulis, atsistatymas įvyko pamažu. Be abejo, kažkas kardinaliai pasikeitė, patikra oro uostuose, skysčių gabenimas, taip ir čia – kruizinių laivų pramonė yra įgavusi imunitetą, jei susidūrė su dideliu iššūkiu, susitvarkys“, – sakė K.Gontier.