Krikščioniškos šventės: komercija ir padeda, ir trukdo

Kasmet vis daugiau žmonių naudojasi galimybe parduotuvėse įsigyti ne tik Velykų stalui reikalingų maisto produktų ar pagardų, dažų, dekoracijų, bet ir jau numargintų virtų kiaušinių, o jau kurį laiką prekybos centrai specialiai šiai šventei siūlo svogūnų lukštų. Nors daliai žmonių patinka galimybė viską nusipirkti vienu sykiu, pradedama garsiau kalbėti apie tai, kad abi didžiosios krikščionių šventės, tiek šv. Kalėdos, tiek ir šv. Velykos, - vis labiau komercializuotos.

Primena tradicijas

Klaipėdos etnokultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Vaida Armonaitė sako, kad anksčiau lietuviams buvo labai svarbi Velykų ryto kelionė į bažnyčią - žmonės, nusimarginę margučius ar išsikepę skanų šventinį pyragą, stengdavosi juos nusinešti į bažnyčią, kad maistas būtų pašventintas, o vėliau tą pakilią nuotaiką, pašventinimą parsinešti į namus.

"Visą šeimą sujungdavo stalas, prie kurio susirinkdavo, sukalbėdavo maldą. Viskas, kas buvo dedama ant stalo, buvo gaminta namuose - kiauliena, pieno gaminiai, žinoma, ir kiaušiniai, be kurių Velykų stalas neįsivaizduojamas. Kiaušinius tradiciškai margindavo Didįjį šeštadienį, buvo du pagrindiniai būdai: marginimas vašku ir skutinėjimas", - sakė V. Armonaitė.

Pasak jos, nepamiršti buvo ir mirusieji - aplankę artimųjų kapus žmonės palikdavo ten margintų kiaušinių arba duodavo margučių elgetoms, prašydami pasimelsti už mirusius.

Velykų negalima atsieti nuo ūkiškojo aspekto - žemdirbiai pagal Velykų ryto orą, saulės tekėjimą spėdavo, kokie bus metai, pagal margučių tvirtumą sprendė, kokia bus sveikata.

V. Armonaitė pasakoja, kad pirmąją dieną Velykos švenčiamos išskirtinai šeimos rate, o antrąją dieną jau einama kiaušiniauti. Itin daug dėmesio buvo skiriama sūpuoklėms, stengiantis išsisupti kuo aukščiau, laistomasi vandeniu.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"