Krematoriumas - baisiau už karą

Gyventojai išsirinko darbo grupę, ruošėsi piketuoti ir kreiptis į miesto merą. Jie mano, kad tai - visos Klaipėdos reikalas, ir esą jau surinkta per 1 200 parašų prieš krematoriumo statybą. Žmonės sutinka, kad uostamiesčiui reikia tokio dalyko, tačiau jam parinkta netinkama vieta. Tuo pat metu krematoriumą norintieji statyti mano, kad vieta kaip tik tinkama.

Jau rašėme, kad Joniškės gatvėje esančius laidojimo namus "Aterna" planuojama rekonstruoti ir juose įrengti kremavimo liniją, kainuosiančią apie 1,5 mln. eurų.

Miestiečius išgąsdino maksimalus kremavimo linijos pajėgumas - per metus apie 8 tūkst. mirusiųjų palaikų. Tačiau taip būtų, jeigu jis dirbtų ištisą parą ir maksimaliu režimu. Iš tikrųjų po 5 metų galbūt būtų pasiektas 2 000 pajėgumas, o pirmaisiais metais būtų deginama po 500-600 palaikų.

Gyventojai - kategoriškai prieš

Gyventojai pareikalavo sustabdyti tokias užmačias - esą toje vietoje ("vos ne miesto centre") negali būti krematoriumo, ir viskas. Baiminamasi, neva krematoriumas sukels pavojų žmonių sveikatai - esą technika gali sugesti, ir tada pro kaminą išeis pelenai, pasklis po visą Danės upės rekreacinę zoną.

Priminta, kad Kėdainiuose krematoriumas pastatytas už 3 km nuo miesto, Laisvojoje ekonominėje zonoje. Vilniuje irgi norėta statyti tokį objektą Olandų gatvėje, tačiau sukilo vilniečiai ir jam dabar ieškoma kitos vietos.

NIEKO TOKIO? "Aternos" atstovų teigimu, Ispanijos Bilbao mieste krematoriumas stovi senamiestyje, tarp gyvenamųjų ir architektūrinių pastatų, kitose šalyse jie įrengti miesto centruose, tarp daugiaaukščių namų.

Gyventojai tame rajone teigė ir taip turintys problemų, nes "Klemiškės gatvė virsta plentu", o jeigu bus vežami palaikai iš visos Žemaitijos, transporto srautas dar padidės. Piktintasi, esą dėl pelningo verslo aukojami gyventojų interesai.

Žmonės bandė aiškintis, kas kaltas, kad detalusis planas buvo pakeistas taip, jog būtų galima statyti krematoriumą šioje vietoje. Kai kurie prisiminė 2004 metus, kai buvo kylama į kovą, kad Joniškės kapinės nebūtų plečiamos. Buvo daug triukšmo, bet viskas gerai baigėsi. Esą praėjo 12 metų ir vėl kova prasideda.

Be visų kitų dalykų, toks objektas arčiausiai jo esančių namų gyventojams nepriimtinas ir psichologine bei emocine prasme. "Jeigu mes nesutiksime, nieko nepadarys, nepastatys", - tikino viena moteris. "Negaliu pagalvoti, kad po langais karstai važiuos", - kalbėjo kita.

Gyventojų pasitarime dalyvavę miesto Tarybos nariai Nika Puteikienė ir Audrius Vaišvila susiginčijo tarpusavyje dėl to, kas kaltas dėl tokios situacijos. Pasak N. Puteikienės, žmonės turi turėti galimybę gyventi negalvodami apie mirtį ir nekvėpuodami mirtimi. A. Vaišvila prisipažino irgi nenorįs krematoriumo mieste, tačiau, pasak jo, Savivaldybė negali uždrausti to, kas leidžiama įstatymų.

Meras reagavo staigiai

Ketvirtadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pareiškė esantis ne mažiau nei gyventojai pasipiktinęs žinia, kad bus pradėtos krematoriumo statybos. Jo teigimu, miesto bendrajame plane krematoriumo statyba toje vietoje nenumatyta ir jokių kalbų negali būti.

"Niekas leidimo statyti toje vietoje krematoriumo nedavė. Šiandien jau yra pasirašytas raštas ir išsiųstas į Aplinkos apsaugos agentūrą, į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir prašoma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Manau, pateikus ne visai teisingus duomenis, kiek metrų yra nuo artimiausių namų, išvengta to vertinimo.

Jeigu į mūsų prašymus nebus atsižvelgta, teisminiu būdu bandysime stabdyti turimų dokumentų galiojimą. Klaipėdos regionui ir miestui tokios paslaugos reikia, bet tokioje vietoje negali būti net kalbos apie tai", - kalbėjo V. Grubliauskas.

"Manome, kad vieta tam yra tinkama"

Vitalija RUMBAITIENĖ, UAB "Aterna" direktorė

Pagal pateiktus specialistų apskaičiavimus Aplinkos apsaugos agentūra padarė išvadą, kad krematoriumo poveikio aplinkai vertinimo atlikti nebūtina, kadangi pagal Lietuvoje veikiančius reikalavimus buvo parinkti įrenginiai, kurie visiškai užtikrina šiuos reikalavimus. Visi skaičiavimai buvo atlikti ne 200 m atstumui, o tik sklypo riboms, kas sudaro 50-60 metrų atstumą.

Manome, kad vieta tam yra tinkama. Laidojimo namai prie kapinių yra jau 40 metų. Dabar norime dar vieną paslaugą įtraukti, bet kažkodėl žmonės labai prieštarauja. Mūsų žemės sklypo naudojimo pobūdis - žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti krematoriumai, laidojimo namai ir kiti panašios paskirties statiniai.

Mes neplanuojame statyti naujų pastatų ar didžiulių kaminų. Bus pertvarkytos esamos patalpos. O kaminas virš stogo iškils tik apie metrą, bus apdengtas specialia dekoracija, tad kokių nors išorinių pastato pokyčių net nesimatys. Oras bus taip pat švarus, be jokių kvapų.

Aš noriu pakviesti visus, bijančius krematoriumo ir norinčius įsitikinti, kad aplinkoje nėra jokių kvapų, kreiptis į "Aterną", mes užsakysim autobusiuką ir nuvešim aplankyti Kėdainių krematoriumą, kur galėsit patys įsitikinti, ar yra kokie nors pašaliniai kvapai.

Pasigirdo siūlymų statyti krematoriumą kažkur prie Lėbartų, prie sąvartyno. Man labai gaila, kad su šakėmis puolame ginti net nieko neišsiaiškinę, o savo artimą paskutinei kelionei siūlome išsiųsti kažkur nuo šiukšlyno.

Kremavimas yra atsisveikinimo dalis. Tai turi būti daroma pagarbiai. Yra galimybių senuose kapuose laidoti kapsulę ar urną su kremuotais palaikais. Kremavimas - vienas iš variantų, kad nereikėtų plėsti kapinių.

Yra žmonių, kurie apskritai nenori Klaipėdoje krematoriumo. Tačiau kasmet kremuojamų palaikų skaičius didėja. Šiuo metu kremavimo paslaugos organizuojant visą laidojimą kainuoja brangiau. Jeigu turėtume vietoje krematoriumą, nebereikėtų mokėti už kelionę į Kėdainius, žmonėms sumažėtų išlaidos.

Padarysime viską, kad oras atitiktų tuos reikalavimus ir nieko nepažeistume. Darome viską, ko reikalauja įstatymai. Samdysime rangovus, kurie montuos liniją ir atliks priežiūrą. Visa informacija apie išmetamųjų dujų daleles bus prieinama visuomenei.

"Turi būti išmetamas švarus oras"

Vitas GRIŪNAS, UAB "Aterna" valdybos pirmininkas

Prieš 20 metų iš Klaipėdos į Rygą kremuoti per metus išveždavome 15-20 palaikų. 2015 metais "Aterna" išvežė 118, 2016 m. - 180. Vadinasi, poreikis auga.

Europoje atsisveikinimui su mirusiaisiais yra skiriama žymiai daugiau pagarbos, pvz., Ispanijoje, Bilbao mieste, krematoriumas stovi senamiestyje, tarp gyvenamų ir architektūrinių pastatų, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos miestuose krematoriumai stovi centruose, tarp daugiaaukščių namų. Ten valymo įranga žymiai prastesnė negu planuojame mes.

Lietuvoje patys griežčiausi aplinkosaugos reikalavimai Europoje. Pas lenkus, latvius, čekus net nėra valymo įrenginių. O mes dar turime investuoti tokią pačią sumą, kaip į deginimo įrenginį, ir į valymo įrenginius tam, kad neviršytume išmetamųjų dujų kiekio, kuris yra nustatytas įstatymo. Praktiškai turi būti išmetamas švarus oras. Be to, bus atliekamas monitoringas. O kai po langais dūzgia automobiliai, išmetantys dujas, mieste degalinių pritupdyta kaip grybų, tai kažkodėl žmonėms tokia tarša atrodo priimtina.

Avarijos atveju pagrindinis dalykas yra elektros tiekimas. Jeigu jis sutriktų, procesas užstringa. Kad būtų išvengta tokių atvejų, numatome pastatyti kilnojamąją elektros stotį. Yra numatytos visos apsaugos priemonės, nes deginant procesas negali sustoti, negali likti pusė kūno nesudeginta.

Visi apskaičiavimai atlikti remiantis Lietuvos įstatymais, pagal juos bus gaminama įranga, tad bet kokie papildomi tyrimai neturi pagrindo. Jeigu reikės daryti poveikio aplinkai vertinimą, bus tik gaištamas laikas, be to, kainuos papildomai. Situacijos tai nepakeis. Specialistai įrangą parinks tokią, kad ji atitiktų visus keliamus aplinkosaugos reikalavimus.

"Aternos" laidojimo namų pastatas pastatytas 1977 metais. Šiemet jam sukanka 40 metų. Ta visa laidojimo proceso aura jau yra seniai susiformavusi.

Beje, krematoriumui bus reikalingos dujos, tad, trasą atvedus iki Joniškės gatvės, atsiras galimybė ir gyventojams įsivesti dujas į savo namus.