Krematoriumą mato Laisvojoje ekonominėje zonoje

Pristatymą moderavusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė pažymėjo, kad krematoriumo statyba - jautrus klausimas, nes dauguma gyventojų nenori, kad toks objektas atsirastų jų gyvenamoje teritorijoje. O pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, krematoriumą Klaipėdos mieste galima statyti kone bet kuriame komercinės paskirties sklype.

"Todėl nuspręsta parengti galimybių studiją, kuri nustatytų teritorijas, kuriose galėtų atsirasti toks objektas. Studijos išvados taptų planavimo dokumentu po Tarybos patvirtinimo arba įtraukus jas į šiuo metu rengiamą Klaipėdos miesto bendrąjį planą", - sakė vedėja.

Orientyras - miesto ribos

Galimybių studiją rengusios UAB "Urbanistika" atstovė Lina Panavaitė susirinkusiesiems paaiškino, kad šiuo metu krematoriumui taikomi pagrindiniai reikalavimai yra aplinkosauginiai, numatoma sanitarinė zona - tik 200 metrų, ir tą pačią galima sumažinti atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Krematoriumas turi būti atskiras pastatas su savo inžinerine infrastruktūra ir atskiru įvažiavimu.

Pasak urbanistės, rengiant galimybių studiją buvo nagrinėjama ne tik Klaipėdos miesto, bet ir rajono teritorija, nes rajono gyventojai yra glaudžiai susiję su uostamiesčiu. Įvertinta ir tai, kad rajone taip pat planuojama dviejų krematoriumų statyba.

"Vis dėlto koncentruotasi į miesto ribas, nes tik jose turi galios miesto Savivaldybės administracija", - pažymėjo L. Panavaitė ir pristatė dvi galimas vietas - sklypą Laisvojoje ekonominėje zonoje arba trikampį sklypą tarp Tilžės gatvės, Vilniaus ir Palangos plentų.

"LEZ teritorijoje geriau išvystyta infrastruktūra", - pridūrė urbanistė.

M. Černiutė-Amšiejienė akcentavo, kad numatytas planas teritorijai nereiškia, kad būtinai tuose sklypuose ir bus statomi krematoriumai. Taip pat nėra reglamentuojamas ir jų kiekis ar ekonominis pagrindimas.

Bendruomenė nepritaria

Į pristatymą gausiai susirinkę daugiausia Klaipėdos rajono gyvenviečių bendruomenių atstovai išreiškė nepasitenkinimą ir nepritarimą krematoriumų statyboms.

Jakų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Dvarionas tvirtino, kad po peticija, pasisakančia prieš tokius sprendinius, jau surinkta apie 1 000 parašų.

"Tai yra miesto vartai, jie nėra tinkami tokiam objektui. Be to, LEZ vadovai, su kuriais kalbėjome, sako, kad čia negalėtų vykti jokios procesijos", - kalbėjo jis.

Vienas iš pristatymo dalyvių priminė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė jau parengė kapinių plėtros galimybių studiją, kuri taip pat sieja miesto bei rajono teritorijas, ir pasiteiravo, kodėl negalima plečiant Lėbartų kapines sykiu numatyti ir sklypo krematoriumui šalia jų.

DU krematoriumai jau planuojami Klaipėdos rajone. Projektuotojų vizualizacija

M. Černiutės-Amšiejienės teigimu, kapinių plėtros užtikrinimas yra savivaldybių funkcija ir jos įgyvendinimas įmanomas tik bendradarbiaujant Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms, tačiau teigė neįsivaizduojanti, ar tokia galimybė įmanoma teisiškai kalbant apie krematoriumus, kurie yra priskiriami komercinei veiklai.

Ketvergių bendruomenės atstovas Ignas pažymėjo, kad Klaipėdos rajonui priklausančias Toleikių, Ketvergių, Dumpių gyvenvietes supa daugiau kaip 10 taršių šaltinių: "Toksika", Dumpių sąvartynas, "Klaipėdos vanduo" ir kt., kuriuose apstu pažeidimų. Todėl gyventojai prieštarauja, kad atsirastų dar ir krematoriumas.

"Krematoriumai planuojami chaotiškai. Buvo planuojama įrengti krematoriumą Paupiuose, UAB "Ruteda", visiškai neatsižvelgdama į gyventojų interesus, jau yra užbaigusi krematoriumo Ketvergiuose poveikio aplinkai vertinimo procesą. Ir tik dabar, kai rinkimai ant nosies, valdžia pagaliau sureagavo į šią problemą ir bando reabilituotis, tačiau rajonas kuria savo planus, miestas - savo, o verslininkai lenktyniauja, kuris pirmas gaus leidimą statyti. Atrodo, kad šios galimybių studijos tikslas yra pasakyti, kad rajone yra du krematoriumai - todėl miestas nieko nedarys. Iš pristatymo nesupratome, kokį sprendimą turės priimti Tarybos nariai", - sakė rajono gyventojas.

Urbanistikos skyriaus vedėja diskusijos pabaigoje informavo, kad jau yra gauti 37 raštai dėl krematoriumų statybos, ir reziumavo, jog studija dar nebaigta - po diskusijų su visuomene gali būti, jog galimybių studijos išvados keisis.