Kovoje su triukšmu ir tarša - naujos priemonės

Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, susikvietęs įvairių institucijų ir įmonių atstovus, sakė, kad sulaukė įvairių individualių namų savininkų bendrijos "Smeltė" bendruomenės skundų.

"Skundžiasi problemomis dėl transportuojamų birių krovinių, durpių, metalo laužo, kurie byra, teršia kelius, aplinką, dėl triukšmo, kai darbai vykdomi visą parą kraunant", - sakė vicemeras.

Jis teigė, kad vyko pasižiūrėti, kokia situacija, ir įsitikino, kad vėlai vakare girdimas didelis triukšmas. A. Barbšys teigė iškvietęs policiją, tačiau esą nebuvo išmatuotas triukšmo lygis ir tyrimas nutrauktas, jokių veiksmų nesiimta.

Žmonės jaučiasi įkalinti

Smeltės kvartalo bendruomenės atstovas Vigilijus Lisauskas tikino, kad tokia situacija tęsiasi gana ilgą laiką. Pasak jo, kadangi institucijos gyventojus siuntinėja viena pas kitą, o patikimų tyrimų rezultatų, kurie įrodytų arba paneigtų gyventojų skundus, nėra, stovima akligatvyje.

"Iki šiol neturime tikrų duomenų, ar ta situacija yra tokia bloga, kaip mes ją piešiame. <...>

Įrodyti, kad mūsų skundai yra pagrįsti, mes negalime. Tyrimas nutraukiamas, nes skundas nepagrįstas.

Atrodo, kad gyvename Zimbabvėje ir neturime nei kaip išmatuoti, nei kuo išmatuoti", - pyko V. Lisauskas, situaciją pavadinęs farsu.

Individualių namų savininkų bendrijos "Smeltė" pirmininkas Tadas Baltuonis teigė, kad žmonės kenčia nuo įvairių problemų - iš uosto įmonių, geležinkelio sklinda triukšmas, dulkės, vibracija.

"Mūsų tikslas - kad norminiuose aktuose, leidimuose atsirastų efektyvios prevencijos, kontrolės priemonės, kad miestas imtųsi priemonių", - teigė T. Baltuonis.

Ko imsis?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė, kad šiuo metu bandoma įsigyti triukšmo matuoklį, skirtą specialiai transporto (geležinkelio, automobilių, motociklų) keliamam triukšmui matuoti. Lėšų jam įsigyti skyrė miesto Savivaldybė.

"Pasižadu, kai tik nusipirksime, pamatuosime", - tikino M. Džermeika.

Jis sakė, kad policija bendrauja ir su mokslininkais, kurie aiškinasi ir pateiks konkrečius patarimus, kaip turi būti vežami kroviniai, kad būtų neteršiama. Gatves teršiančių krovinių vežėjų laukia baudos.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad Savivaldybė vykdo aplinkos monitoringą, taip pat matuoja ir triukšmą. "Nėra taip, kad būtų nuolat viršijama, tačiau iš 44 matavimo taškų apie 70 proc. jų nuolat būna viršijama", - apie bendrą situaciją kalbėjo R. Jievaitienė.

Aplinkos apsaugos departamento specialistės priminė, kad durpių, dėl kurių skundėsi žmonės, krova jau esant 15 metrų per sekundę vėjui neturi būti vykdoma, o atviroje vietoje esantys kroviniai turi būti uždengiami, drėkinami ir t. t.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad probleminėse vietose yra įrengta ne viena taršos matavimo stotelė, o jeigu gyventojai ir aplinkosaugininkai pageidaus, galima pastatyti jų ir daugiau. "Ne mūsų funkcija yra kontrolė, bet kontrolę vykdome", - teigė A. Drungilas.

Jis pridūrė, kad Uosto direkcija galėtų prisidėti prie Senosios Smiltelės gatvės, kuria transportas važiuoja į uostą, remonto.

UAB "Kamineros krovinių terminalas" direktorius Vaidas Intas teigė, kad, jeigu bus gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamų triukšmo ir taršos tyrimų rezultatai, bus galima projektuoti naują prevencinę priemonę - triukšmo sienutę. Šiuo metu yra pastatyta 4 metrų aukščio sienutė, norima įrengti 8 metrų aukščio. Jeigu bus gauti rezultatai ir sklandžiai parengtas projektas, tokia sienutė turėtų atsirasti iki kitų metų pradžios.

Taip pat kalbėta apie tai, kad krovinius kraunančios įmonės galėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui teikti informaciją, kada bus vykdoma krova, kad specialistai galėtų pasirinkti, kada atlikti patikrinimus.

R. Jievaitienės teigimu, Savivaldybė galėtų prisidėti prie žaliųjų zonų apželdinimo: "Smeltės kvartalo teritorijos bendrajame plane ir detaliuosiuose planuose yra keli žali plotai ir šiuo metu sudaryta komisija svarstė dėl vietų, kurias būtų galima apželdinti. Teiksime pasiūlymus ir kalbėsimės, ar tai būtų įmonių, ar Savivaldybės lėšomis."