Kodėl uostamiestis jau laukia 2017-ųjų?

Ne visi Lietuvos miestai gali pasigirti sėkmingai organizuojamais tarptautiniais renginiais. Štai Vilnius, 2009-aisiais panūdęs tapti Europos kultūros sostine, nors ir pažėrė įvairių renginių, kritikos lavinos sulaukė ne tik dėl jų kokybės, bet ir dėl neskaidriai skirstytų lėšų. Tuo metu uostamiestis ir vėl trina rankas - 2017-aisiais į Lietuvos pajūrį grįžta didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“, renginys tais pačiais VEKS`o metais jau sulaukęs didžiulio populiarumo ir atnešęs visokeriopos naudos.

Dar ir šiandien klaipėdiečiai ir daugiatūkstantinė uostamiesčio svečių minia prisimena 2009 m. didžiųjų burlaivių atplukdytą išskirtinį renginį, tradicinę Jūros šventę pavertusį išskirtinę ir iš namų neišvijusį net tikrųjų klaipėdiečių, per šventę paprastai sprunkančių už miesto ribų.

Regis, ir 2017-aisiais „The Tall Ships races Regata“ įpūs daugiau jūrinio vėjo, mat ją ir vėl bus stengiamasi rengti kartu su Jūros švente. Jei reikės, bus pakoreguota net pastarosios data, mat miestas dviejų tokio masto renginių tiesiog „nepavežtų“.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė pasakojo, jog didžiosios pasaulio burės Klaipėdoje skleisis jau trečiąjį kartą, mat 2011-aisiais po sėkmingo starto 2009-aisiais čia vyko ir „The Culture Tall Ships Regatta“.

Tam, kad Klaipėda taptų 2017-ųjų regatos finišo uostu, miestas ir vėl turėjo dalyvauti atrankos konkurse. Organizatoriai klaipėdiečių pasiūlymu susidomėjo ir plaukimų grafiką jau suplanavo taip, kad Lietuvos uostamiestis ir vėl taptų paskutiniuoju regatos uostu.

Beje, didžiųjų burlaivių regatos - ne vienintelis tarptautinis renginys, Klaipėdoje pelnęs didžiulį pasisekimą. Tais pačiais 2009 m. uostamiestis po savo sparnu priėmė ir dar vieną masinį renginį - Europos tautų kultūrų festivalį „Europiada“. Beveik 4 tūkstančiai dalyvių iš įvairių pasaulio šalių Klaipėdą įtraukė į tautiniais kostiumais padabintą šventinį sūkurį, kurio dar ilgai negalėjo pamiršti didžioji dalis klaipėdiečių ir miesto svečių.

„Šiemet planuojame ir dar vieną tarptautinį renginį. Kadangi Klaipėda minės nemažai reikšmingų sutarčių su miestais partneriais, pavyzdžiui, Debrecenu Vokietijoje ar Kudži Japonijoje, ketinama organizuoti miestų partnerių susitikimą su kultūrine programa. Kreipėmės į programą „Europa piliečiams“, tikimės iš jų sulaukti finansavimo. Žinoma, šis renginys savo mastu neprilygs didžiųjų burlaivių regatai ar „Europiadai“, - pasakojo D.Pleskovienė.

Akivaizdi nauda

Pasak Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos, didžioji burlaivių regata 2009 m. buvo surengta nesinaudojant jokiais paramos fondais. Lėšų skyrė savivaldybė, rėmėjai ir Vyriausybė. Panašus finansavimo modelis bus renkamas ir 2017-aisiais.

„Mes skaičiavome, kad bet kokiu atveju yra ekonominė grąža. Kiekvienas žmogus, atvykęs į renginį, išleidžia kažkokią dalį pinigų. Realiai tiek kavinės, tiek viešbučiai, tiek pramogų organizatoriai, tiek kiti verslai yra labai patenkinti bet kokiais masiniais renginiais, nes nuolat būna užpildyti. Renginiai garantuoja lankytojų gausą. Ta pati Jūros šventė sutraukia nuo pusės iki milijono žmonių. Tai skaičiuojant, jog žmogus išleidžia apie 200 litų pavalgyti, kažkokių suvenyrų nusipirkti, jau susidaro nemenka suma. O jeigu jis dar apsistoja viešbutyje, tai ji išauga kelis kartus“, - sakė D.Pleskovienė.

Be kita ko, tokie renginiai, specialistės teigimu, suteikia ne tik akivaizdžią ekonominę naudą. Pavyzdžiui, ruošiantis 2009 m. regatai buvo sutvarkytas miestas, Kruizinių laivų terminalas, todėl gauta ir išliekamoji vertė.

Reikia daugiau

„Europiadą“ klaipėdiečiai iki šiol prisimena. Tai gražus ir labai puikus renginys. Aš manau, kad tokių renginių, kurie atneša ir skleidžia gražią kultūrą, turėtų būti daugiau. Mums trūksta tauresnių dalykų. Juo labiau, kad tokie renginiai įsimena labiau nei tradiciniai. Pavyzdžiui, Jūros šventė juk vyksta kasmet. Vieną kartą pasiseka geriau, kitą prasčiau, priklausomai nuo to, koks jos formatas pasirenkamas. O tokie netradiciniai, tarptautiniai didelio masto renginiai, be abejo, įsimenami gerokai ryškiau“, - mano Klaipėdos savivaldybės atstovė.

D.Pleskovienė pripažino, jog viskas, be jokios abejonės, priklauso nuo publikos skonio ir to, kaip ji tą renginį priims.

Daug pinigų - mažai skaidrumo

„Žinoma, kur yra dideli renginiai, ten ir dideli pinigai. Be jokios abejonės, tokiu atveju daugeliui kyla įvairių klausimų. Per didžiųjų burlaivių regatą 2009 m. buvo spaudžiamasi iki paskutiniųjų, nes lėšų tiesiog nebuvo daug. Labai džiugu, kad yra rėmėjai, kurie palaiko tokias idėjas ir mano, kad Klaipėda yra verta burlaivių. Bet iš tikrųjų, tai kartais tenka verstis per galvą, kad tik pasiektum rezultatą, kuris kartais atrodo, jog kainavo milžiniškus pinigus, bet dažnai yra tik didelio entuziazmo ir palaikymo rezultatas“, - sakė D.Pleskovienė.

Ji sutiko su faktu, kad kartais, jei pinigai yra skiriami pačios savivaldybės ar valstybės, o ne kažkokių fondų, renginiai būna gerokai skaidresni.

„Gaunant lėšas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dažnai nutinka taip, kad turi numatytus pinigus ir būtinai turi juos išleisti. Galbūt kartais kažkam nutinka taip, kad tos lėšos išleidžiamos ne visai tinkamai, sąmatos sudaromos netaupant“, - sakė Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja.

Tiesa, ji pabrėžė, jog iš kitos pusės, tie pinigai nubyra į mūsų verslininkų, renginių organizatorių, maitinimo įstaigų, scenos rengėjų, apšvietimo specialistų ir kitų žmonių kišenę.

„Tai yra tos įmonės, kurios dirba Lietuvoje ir vieną kartą daugiau, kitą kartą mažiau užsidirba. Čia iš kurios pusės pažiūrėsi. Bet visada sakau, kad yra geriau daryti ir būti kritikuojamam, negu nieko nedaryti ir mirti visiškoje tuštybėje“, - sakė D.Pleskovienė.