Kodėl Smiltynė neverta kanalizacijos?

Tačiau bent jau kol kas konstatuojama, kad Smiltynė sulaukti centralizuotos kanalizacijos neturi jokių šansų, nes Klaipėdos gyventojams dėl to labai pabrangtų vanduo.

Neefektyvi investicija

Klaipėdoje ir rajone vandentvarka užsiimanti AB "Klaipėdos vanduo" yra parengusi projektą, kuriame numatyta, kad abiejose savivaldybėse reikėtų investuoti 17,3 mln. eurų. Tikimasi, jog apie 11 mln. eurų iš šios sumos sudarys ES parama. Pasak įmonės vadovo Leono Makūno, Klaipėdos mieste būtų tiesiami tinklai ten, kur yra "ekonomiškai pagrįstas jų poreikis".

Pasak jo, iš esmės be centralizuotų tinklų liko tik sodai. Tad pagrindiniai darbai būtų atliekami Tauralaukyje, keliose "Tauro" sodų gatvėse ir "Švyturio" sodų teritorijoje, esančioje šalia geležinkelio, netoli Joniškės kapinių. Šiapus geležinkelio tinklai jau tiesiami, vėliau jie bus tiesiami ir anoje geležinkelio pusėje.

Smiltynės "Klaipėdos vandens" planuose nėra, nors iki šiol čia nėra centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. L. Makūno teigimu, vandentvarkos klausimą Smiltynėje reikia spręsti individualiomis vietinėmis sistemomis, kurias visi privalo turėti, kad nebūtų teršiama aplinka.

Pasak jo, ES lėšų gauti Smiltynei negalima, nes šioje gyvenvietėje gyventojų praktiškai nėra. Net jeigu ir jų būtų, ES skiria lėšų tik tuo atveju, jeigu vienam gyventojui "prijungti" reikia ne didesnės kaip 4 300 eurų investicijos. Jeigu lėšų reikia daugiau, ES nuomone, tai yra neefektyvi investicija ir siūloma klausimą spręsti ne centralizuotais tinklais, o vietinėmis sistemomis.

"ES parama duodama todėl, kad tinklų tiesimas, nuotekų valymo įrenginių statymas ekonominiu požiūriu neapsimoka vertinant investicijų lėšas ir iš gyventojų surenkamus pinigus. Apsimoka tiesti tik tuo atveju, jeigu įvertinama, kad gyventojų daroma tarša yra didžiulė. Visi sprendimai turi būti ekonomiškai pagrįsti. Negalima per tuščius laukus varinėti tinklų, jeigu jais niekas nesinaudos. Už juos turėtų pamažu sumokėti kiti vartotojai. Tai būtų nesąžininga jų atžvilgiu", - sakė L. Makūnas.

Pasak jo, maždaug prieš dešimt metų buvo analizuojama, kaip būtų galima Smiltynėje padaryti centralizuotą sistemą ir kiek tai kainuotų. Įsitikinta, kad ekonominiu požiūriu tai jokiu būdu neapsimoka.

"Mes tokių pinigų neturime, Europa neduos ir Klaipėdos savivaldybė nenuspręs, kad verta tai finansuoti", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas.

Anot jo, jeigu Smiltynėje atsirastų galimybė daugiau statyti, daugiau vartotojų, galbūt tada prireiktų ir centralizuotos kanalizacijos. Tačiau, L. Makūno manymu, koks nors viešbutis gali pasidaryti vietinį gręžinį, pasistatyti vietinius įrenginius ir gyventi normaliai.

Anot L. Makūno, Smiltynėje didžiausias vandens naudotojas yra Lietuvos jūrų muziejus, jis yra viską susitvarkęs.

Tragedijos nemato

Analogiškai kalba ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Anot jo, investicijos į Smiltynės kanalizacijos prijungimą prie Klaipėdos miesto sistemos būtų nepamatuotai didelės. Reikėtų po Kuršių marių dugnu tiesti spaudimines linijas. Bet nebūtų ko spausti, kad ateitų iki Klaipėdos, nes kiekiai būtų niekingai maži. Be to, tai gerokai pabrangintų vandentiekio, kanalizacijos tinklų paslaugą visam miestui.

L. Dūda irgi sako, kad su lokaliniais valymo įrengimais Smiltynė gali ir toliau gyventi.

"Savivaldybė savo lėšų neturi, tai - gyventojų pinigai. Ar privalo gyventojai įrengti kanalizaciją kokiam nors viešbučiui? Jie galėtų gauti lėšų iš ES pagal kokią nors programą ir pasistatyti tinkamus valymo įrenginius", - kalbėjo L. Dūda.

Anot jo, Savivaldybė norėjo pastatyti naujus valymo įrengimus jai priklausančioje vadinamojoje lankininkų bazėje, tačiau pinigų iš ES negauta.

"Dabar svarstomas tos bazės likimas - ar ją ir toliau prižiūrės Savivaldybė, ar ji bus parduota", - sakė L. Dūda.

"Reikėtų bent planuoti"

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser sako, jog iš tiesų yra labai įdomu, ar tikrai Smiltynėje elgiamasi visada taip, kaip turi būti, ar iš tikrųjų surenkamas kanalizuotas vanduo ir išvežamas, o ne keliauja tiesiai į Kuršių marias.

"Manau, reikėtų bent planuoti Smiltynės prijungimą prie Klaipėdos miesto tinklų. Tai nebus pigu, bet jeigu atsirastų daug daugiau taškų... Kai atsiras daugiau vartotojų, su sovietine kanalizacija ateityje bus vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Manau, ir investuotojams ši teritorija būtų patrauklesnė žinant, kad nereikės rūpintis kanalizacija. Tokiam dideliam viešbučiui kaip kurhauzas vietinei kanalizacijai įsirengti reikėtų labai didelių išlaidų. Parko direkcija labai norėtų, kad Smiltynėje atsirastų viešbučiai ir kad teritorija būtų sutvarkyta", - sako A. Feser.

"Sustiprinta kontrolė - kitais metais"

Romualdas DUŽINAS, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas
Gyventojai buityje susidariusias nuotekas privalo tvarkyti vadovaudamiesi Aplinkos ministro įsakymu patvirtintais reikalavimais. Jei nėra įrengti centralizuoto nuotekų tvarkymo tinklai, nuotekos į gamtinę aplinką gali patekti tik jas išvalius arba gali būti surenkamos į nuotekų kaupimo rezervuarus ir juose laikinai saugomos. Už tinkamą nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimą atsakingi jų savininkai.
Smiltynėje prie didžiosios dalies gyvenamųjų namų yra įrengti nuotekų kaupimo rezervuarai. Sukauptos nuotekos perduodamos atliekų tvarkytojams. Ateinančiais metais departamentas planuoja skirti ypatingą dėmesį kontrolei, ar sąžinigai ir tvarkingai tvarkomos nuotekos.
Už aplinkos teršimą nuotekomis numatoma bauda nuo 57 iki 289 eurų. Tokie pat veiksmai padaryti pakartotinai užtraukia baudą nuo 579 iki 2896 eurų.