Kodėl Klaipėdoje per karantiną padidėjo oro tarša

Pasirodžius pranešimui apie padidėjusį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, socialiniuose tinkluose vėl pasipylė kaltinimai miesto Savivaldybei, esą ji nieko nedaranti, kad būtų mažinama oro tarša, kuri neva yra didžiausia Lietuvoje, nes Klaipėda - uostamiestis.

Aplinkosaugininkai sako, kad užpraeitą savaitę padidėjusi oro tarša fiksuota visoje Lietuvoje, o uostamiestyje ji nebuvo didžiausia. Transporto srautai turėjo šiek tiek įtakos, tačiau problema šį kartą buvo labiau susijusi su šildymu. Aplinkos apsaugos agentūros(AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad Klaipėda oro užterštumo atžvilgiu nėra lyderė šalyje. Šioje srityje pirmauja Kaunas.

Medikai turi pastabų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sako, kad kietosios dalelės, ypač jeigu jos yra smulkios, kenkia žmogaus sveikatai. Esant didesniam oro užterštumui jomis medikai siūlo gyventojams panašias priemones kaip ir koronaviruso pandemijos metu - nesportuoti lauke prie gatvių, nevaikščioti prie gatvių, užsidaryti langus, o išeinant iš namų užsidėti kaukes.

"Teisės aktais nustatyta, kad kietųjų dalelių kiekio viršijimas leidžiamas tik 10 proc. dienų per metus. Jeigu ribinė jo vertė viršijama daugiau kaip 35 dienas per metus, Savivaldybė turi priimti sprendimus, kaip mažinti taršą. Mes turime Savivaldybei pastabų dėl gatvių valymo ir laistymo, nes šiuo metu ypač sausa. Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pasakėme, kad reikia gatves ne tik valyti, bet ir plauti, kad vadinamoji pakeltoji tarša būtų bent šiek tiek kontroliuojama. Žinia, šiuo metu transporto srautai yra gerokai sumažėję: nors didelės krovininės mašinos važiuoja, bet lengvųjų automobilių nėra. Ko gero, tomis dienomis buvo stiprus vėjas, todėl tarša kietosiomis dalelėmis ir padidėjo. Be abejo, įtakos galėjo turėti ir statybos. Esant stipriam vėjui pakeliamas smėlis, dulkės", - sakė gydytoja.

Klaipėdoje situacija ne blogiausia

V. Bimbaitės teigimu, kietųjų dalelių ore padaugėjimas užpraėjusią savaitę buvo matomas ir kitur. "Nuo antradienio iki šeštadienio fiksavome nuosekliai didėjantį oro užterštumą visoje Lietuvoje. Savaitės pabaigoje ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose buvo fiksuota kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimų. Pirmą karantino savaitę visoje Lietuvoje oras buvo švarus, Klaipėdoje netgi švariausias, nes pūtė vėjas, pasijuto sumažėję transporto srautai. Šią savaitę (praėjusią - aut. past.) - irgi švarus oras, nes meteorologinės sąlygos geros, didelį poveikį daro sulėtėjęs gyvenimas", - sakė V. Bimbaitė.

VALYMAS. Klaipėdos savivaldybė gatvėms valyti turi keturias dideles ir keturias mažas mašinas. Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos mieste, Šilutės pl., esanti užterštumo kietosiomis dalelėmis matavimo stotis padidėjusią taršą šiemet kovo pabaigoje fiksavo keturias dienas, Bangų g. stotis miesto centre - dvi, Kaune - aštuonias, Vilniuje - šešias dienas.

"Klaipėdoje situacija nėra blogiausia. Oro tarša joje mažesnė nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Didžiausia tarša yra Kauno Petrašiūnų rajone. Ten matavimo stotis stovi tokioje vietoje, kur įtaką daro pramonės objektai ir transportas. Klaipėdoje abi stotys atspindi transporto įtaką. Šilutės pl. transporto daugiau, o Bangų g. - dominuoja foninė tarša. Vilniuje įtakos turi transportas stotyje, o senamiestyje - šildymas", - aiškino AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Žmonės kūreno krosnis

Specialistės teigimu, užpraeitą savaitę oro tarša viršyta dėl kūrenimo namų ūkiuose ir energetikos įmonėse. Klaipėda šiuo atžvilgiu nebuvo išimtis. Žmonės kūreno krosnis, be to, buvo ir vadinamoji pakeltoji tarša. Kadangi paviršiai buvo labai sausi, susikaupusias dulkes ir šiukšles pakėlė į orą važiuojantis transportas. Anot V. Bimbaitės, ir karantino sąlygomis transportas intensyvaus eismo gatvėmis vis tiek važiuoja. Prie taršos šiek tiek prisidėjo ir jis, bet jo dalis buvo gerokai mažesnė, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.

"Noriu pabrėžti, kad praeitą savaitę (užpraeitą - aut. past.) teršalams išsisklaidyti buvo labai nepalankios meteorologinės sąlygos: visiškas štilis, visai nebuvo vėjo, tad jie kaupėsi. Nuo antradienio vėjas nurimo, nebuvo kritulių, buvo labai sausa ir tokia situacija laikėsi iki pat šeštadienio, o teršalų vis daugėjo ir daugėjo. Todėl ir turėjome tokį rezultatą - užterštumo viršijimą", - sako AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja V. Bimbaitė.

Su šildymu kovoti sunkiau

V. Bimbaitės teigimu, pernai Klaipėdos savivaldybė buvo labai susiėmusi ir oro taršos viršijimų, palyginti su 2018 metais, kuriais oro tarša uostamiestyje buvo viršyta apie 60 dienų, nors per metus yra leidžiamos tik 35 dienos, buvo nedaug - kiek daugiau nei 20 dienų. "Kovai su transporto tarša jūsų Savivaldybė turi priemonių ir jų ėmėsi: valė gatves, plovė jas, operatyviai reagavo į pranešimus, kai tik teršalų koncentracija didėdavo, kontroliavo transporto srautus, kas šiuo atveju yra labai efektyvu, atliko tyrimus. Manau, kad tos priemonės padėjo. Be to, ji planavo pirkti naujas mašinas gatvėms valyti, taigi, daro, ką gali ir kiek turi kompetencijos visais klausimais, tiek susijusiais su chromu, tiek su Klaipėdos uostu. Tačiau kovoti su šildymu yra sudėtingiau. Žmonės kūrena krosnis kuo tik išmano. Ne visada ir kaminai, ir šildymo sistemos yra tvarkingi, o kuras tinkamos kokybės", - kalbėjo aplinkosaugininkė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėda yra daugiabučių miestas, bet ir dėl individualių namų kūrenimo iškylančias problemas bandoma spręsti. Pasak jos, 50 proc. kompensacijai už senų krosnių katilų, kūrenamų mediena ar kuru, pakeitimą į ekologiškus katilus oras-vanduo ar vanduo-vanduo ar žemės geoterminį šildymą teikiama labai daug paraiškų. Pernai Klaipėdoje tokias paraiškas pateikė 36 Klaipėdos namų ūkiai. Šiemet sausį irgi buvo galima teikti paraiškas. Žinoma, ne visos tos paraiškos yra tenkinamos.

Kalti žvyrkeliai?

AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos V. Bimbaitės manymu, Klaipėdos uostas yra labai blogai suplanuotas, todėl kyla įvairių problemų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas ne kartą yra sakęs, kad uosto transportas sudaro tik labai mažą miesto transporto srauto dalelę. Jo manymu, dabar, per koronaviruso pandemiją, tie, kurie spekuliuoja taršos klausimu sakydami, kad miestą teršia uosto transportas, gali pamatyti realią situaciją. Uostas ir dabar dirba beveik įprastu režimu, bet gatvėse daug sunkiasvorio transporto nematyti. "Kai tik Klaipėdoje savaitę nebūna lietaus, padidėja oro tarša kietosiomis dalelėmis. Visose neasfaltuotose teritorijose vėjas sklaido smėlio ir žvyro dulkeles. Kai visi žvyrkeliai bus išasfaltuoti, tada situacija pasikeis", - mano jis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė neneigia, kad dulkėtumą galėjo sukelti ir žvyruotos gatvės, nes tomis dienomis buvo gana vėjuota. Greideriu išlyginus gatves skyrius gavo kelis signalus, kad labai dulka tose vietose, kur yra žvyras. Jos teigimu, tos gatvės yra jau šiek tiek aptvarkytos ir pradėtos laistyti su kambro periodo druskingu tirpalu. "Ketvirtadienį jau buvo palaistytos Tauralaukio gatvės, penktadienį važiuota į Tauro sodus, o kitą savaitę (šią savaitę - aut. past.) - vyksime į Klemiškės rajoną", - aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Bandys kontroliuoti statybininkus

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Šakalienė mano, kad prie miesto dulkėtumo prisideda tai, kad jame nėra sustoję statybos darbai.

"Manau, kad oro tarša galėjo padidėti ir todėl, kad po žiemos yra dar daug nenuvalytų gatvių. Kitas dalykas, dabar mieste vyksta labai daug statybų - ir Šilutės pl., ir Tilžės g., žodžiu, visame mieste. Iš gatvių valytojų gauta informacija, kad statybininkai labai netvarkingai išvažiuoja iš statybviečių, nesivargina nuplauti mašinų, tiesiog išvažiuoja purvinais ratais, pasitvirtino. Jie išveža tą purvą į gatves ir jis pasklinda po visą miestą. Manau, ir tai prisideda prie oro taršos. Mes bandome kovoti su tuo. Jau skambinau kolegoms iš Viešosios tvarkos skyriaus, Statybos leidimų poskyrio, t. y. tiems, kurie vykdo kontrolę, aiškinausi, kaip būtų galima kontroliuoti statybininkus.

Ruošiamasi gatves dezinfekuoti

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Šakalienė teigia, kad miestas deda visas pastangas, kad tarša būtų kuo mažesnė. Jau pradėjo dirbti visu pajėgumu visos keturios naujos vakuuminės valymo mašinos, valo ir dar keturios mažosios mašinos.

Per 5 darbo dienas šiaurinėje miesto dalyje buvo nušluota 60, pietinėje - 40 gatvių. "Šlavimas, valymas vyksta nuolatos. Bendrovė Klaipėdos autobusų parkas su keturiomis naujomis valymo mašinomis dirba pirmame maršrute, antrame maršrute - bendrovė "Ecoservice" su viena maža mašinyte, o bendrovė "Vakarų švara" su trimis mažomis mašinomis valo šaligatvius ir siaurąsias gatveles. Ketvirtadienį gavome signalą, kad nešvaru Smiltynėje, visa ji buvo nušluota. Dirbame labai intensyviai. Jau nuvalyti dideli plotai, rankiniu būdu nuvalyti kelkraščiai buvusio žvejybos uosto rajone, Kalnupės, Žalgirio, Reikjaviko gatvėse. Esame pasitelkę ir bendrovę "Klaipėdos želdiniai", kad rankiniu būdu valytų kelkraščius tose vietose, kur yra sustatyti automobiliai", - sakė I. Šakalienė.

Jos teigimu, viskas daroma pagal planą, pagal patvirtintus grafikus. Visi rangovai dirba visu pajėgumu.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos teigimu, šiuo metu rangovai rengiasi dezinfekuoti gatves - gautas Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio protokolas. Ko gero, tai bus pradėta daryti jau šią savaitę. Prie valymo mašinų bus pritaikyti purkštukai, kurie purkš specialų dezinfekcinį skystį. I. Šakalienė nemano, kad to skysčio galėtų pritrūkti.

Beje, gatvių valymas nėra vienintelė priemonė kovojant su oro užterštumu. Miesto tvarkymo skyrius jau yra davęs nurodymų bendrovei "Klaipėdos želdiniai" dėl naujų želdinių sodinimo miesto viešosiose erdvėse. "Visų kovos priemonių, kurios taikomos ir kituose miestuose, imamasi ir mūsų mieste, jos pradedamos vykdyti pagal patvirtintus grafikus. Kol kas niekas nesikeičia", - teigia Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Dirbama ir karantino sąlygomis

Pasak I. Šakalienės, šiuo metu tvarkomi ir skverai (skveriukas prie Koncertų salės, K. Donelaičio skveras), ir aikštės, ir parkai, tarp jų ir Skulptūrų, ir Priestočio, ir vadinamasis dviračių treko parkelis, lietaus nuotekos, apšvietimo sistema, vyksta konkursai dėl ištisinės dangos tiesimo, atliekama netgi tualetų priežiūra.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos teigimu, ir per karantiną nė vienas skyriaus baras nenutraukė veiklos. Gal tik kiek sumažėjo kontrolė. Ji dabar atliekama važiuojant po vieną savo automobiliu, nebevyksta du darbuotojai. Žinoma, tokios kontrolės, kuri buvo vykdoma anksčiau, nebėra. Bet vis tiek objektai kontroliuojami, duodamos pastabos. "Viskas kol kas vyksta normaliai. Ir gatves remontuoti pradėjome, ir į kiemus tuoj eisime. Ten, kur avarinės situacijos, reaguojame nedelsdami", - sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

I. Šakalienė neneigia, kad dirbant karantino sąlygomis yra tam tikrų trukžių ir tai daryti kur kas sunkiau nei įprastomis sąlygomis, tad tokio efektyvumo kaip anksčiau nepasiekiama. Tačiau kol kas viskas vyksta normaliai.

Visą miestą - kartą per savaitę

UAB Klaipėdos autobuso parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas sako, kad bendrovė, norėdama plėsti savo veiklą, dalyvavo Savivaldybės skelbtame konkurse dėl gatvių valymo jos už Europos Sąjungos lėšas įsigytomis naujomis valymo mašinomis ir jį laimėjo. Pernai nuo lapkričio 2 d. pradėta valyti. Konkurso sąlygose buvo nurodyti kilometrai ir valandos.

"Gatves mes valome ir dabar, karantino sąlygomis, kiekvieną darbo dieną. Visą miestą turime nuvalyti vieną kartą per savaitę. Pagal atskirus Savivaldybės nurodymus valome intensyviau ten, kur yra daugiau statybos darbų, daugiau užterštumo. Šiuo metu Šilutės plentą valome du kartus per savaitę. Žinoma, mes galėtume padaryti ir daugiau, tačiau ši paslauga kainuoja, todėl darome tiek, kiek reikia, vykdydami Savivaldybės užsakymus. Negalime važiuoti ir valyti, tarkime, 5 kartus, nes tai - pinigai.

Mums trukdo tik blogas oras, nevalome tik tada, jeigu yra šalčio. Tai numatyta konkurso sąlygose. Kol kas visus savo įsipareigojimus vykdome 100 procentų", - sakė bendrovės direktorius ir pridūrė, kad nauja technika yra tvarkinga ir gera.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad problemų pridaro dirbantys statybininkai, kurie važiuodami tam tikromis gatvėmis jas užteršia dulkėmis. "Naujosios mašinos nėra atliekų vežimo mašinos, jos skirtos smulkioms dalelėms surinkti, bet nerenka medžių, plytų, blokų, smėlio, žvyro - nurenka tik dulkes nuo paviršiaus", - sakė Autobusų parko vadovas.

V. Ramanauskas džiaugiasi, kad bendrovė ėmėsi naujos veiklos ir ieško dar kitų naujų veiklų. "Šiuo metu bendrovės situacija sudėtingesnė. Rida mažesnė mieste ir priemiesčiuose, o tolimieji reisai tarp miestų apskritai nutraukti. Žinoma, patirsime nuostolių. Nauja veikla mums šiek tiek padeda, juo labiau kad didėja paslaugų kiekis. Šiuo metu miestas nori naujos gatvių dezinfekavimo paslaugos. Vairuotojai, kurie nedirba tolimuosiuose reisuose, gali daugiau dirbti su valymo mašinomis. Žinoma, tai kiek sušvelnina mūsų finansinius nuostolius", - sakė Klaipėdos autobusų parko vadovas.

Norėtųsi kreiptis į statybines organizacijas, kad jos atsakingiau vertintų savo darbą, kad neišvažiuotų iš statybviečių purvinais ratais. Kad ir kaip būtų, šiandien situacija nėra eilinė.

Irena Šakalienė, Miesto tvarkymo skyriaus vedėja