Kodėl klaipėdiečiai nemojuoja miesto vėliavėlėmis?

Pats Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažįsta, jog mažą uostamiesčio vėliavėlę paskutinį kartą savo rankose laikė pernai rugsėjo pabaigoje būdamas Japonijoje Kudžio mieste. Jo gyventojai, skirtingai nei patys klaipėdiečiai, turėjo daugybę mažų Lietuvos uostamiesčio vėliavėlių ir jomis mojavo.

Kai kurie specialistų nuomone, taip yra todėl, kad pats Klaipėdos miestas nepropaguoja savo simbolių.

Nėra kur nusipirkti

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorės Romenos Savickienės, uostamiesčio vėliavėlių nėra kur nusipirkti, prekybos centruose prie suvenyrų jų taip pat nėra. Tiesa, galima užsisakyti keletoje įmonių ir jas pagamins. Yra ir dizaino kompanijų, tačiau jos neužsiima vienos ar dviejų vėliavėlių padarymu.

R. Savickienė norėtų tikėti, kad situacija pasikeis ir Klaipėdoje atsiras miesto vėliavėlių. Ji sakė ketinanti apie tai pakalbėti su vienos įmonės atstovais, gal jie pabandys padaryti eksperimentą - pagaminti daugiau vėliavėlių.

Pats TIC tokių vėliavėlių neturi ir jų neužsisakinėjo, nes esą neturi tiek lėšų, kad galėtų jų užpirkti ir paskui pardavinėti. Tiems, kurie prašo tokių vėliavėlių, įstaigos darbuotojai nurodo, į ką galima kreiptis, ir viskas. Paprastai dėl uostamiesčio vėliavėlių į TIC kreipiasi vienas kitas žmogus, bet, pasak direktorės, šiemet stebimas šioks toks suaktyvėjimas. Anot R. Savickienės, jų dažniausiai reikia klaipėdiečiams, vykstantiems į konferencijas, susitikimus užsienyje ir norintiems save identifikuoti.

Turi tik puskojines

"Gal ir skamba paradoksaliai, bet daugiausia klaipėdietiškų vėliavėlių mačiau tada Kudžyje. Ir ne mes, klaipėdiečiai, jų nusivežėme, o japonai buvo patys prisigaminę, nors mes neprašėme. Tai sujaudino vos ne iki ašarų. Pasirodo, japonai taip brangina tokius dalykus ir yra tokie nuoširdūs. Tada Kudžio miesto gatvėse mačiau tiek Klaipėdos vėliavėlių, kiek vargu ar esu matęs pačiame mūsų mieste vieno renginio metu per visą gyvenimą", - sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Jis pripažįsta, kad Klaipėdos vėliavėlę mato nepalyginti rečiau nei valstybinę vėliavėlę, kurią tradiciškai laikome rankose per Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją.

Meras atviravo, kad namuose turi vyriškas puskojines su Klaipėdos herbu, didelę miesto vėliavą, o mažos vėliavėlės - ne.

Jo manymu, vėliavėlių gamyba galėtų užsiimti gaminantieji suvenyrinius atributus su Klaipėdos simbolika.

"Nemanau, kad gamindami vėliavėlę jie susidurtų su ypač dideliais kaštais. Jeigu būtų pasiūla, atsirastų ir naudojimas. Man tenka dalyvauti Europos regionų komisijos posėdžiuose, kuriuose atstovauju Lietuvai, ten būtų visai smagu turėti ne tik valstybės, bet ir savo miesto vėliavėlę, tikrai ją pasidėčiau priešais save. Juo labiau kad mūsų simbolių ir heraldikos spalvos yra labai gražios. Su malonumu imčiausi populiarinti savo miesto spalvas, herbą, kad ir kur būčiau pasaulyje", - sakė meras.

Nepopuliarina savo ženklų

VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys sako esąs už tai, kad žmonės, ateinantys į klaipėdietiškus renginius, atsineštų savo miesto vėliavėles.

"Bet uostamiesčio vėliavėlių nėra. Šiemet kovą vyko posėdis, skirtas Klaipėdos miesto tarybos 25-mečiui paminėti. Buvome sugalvoję Koncertų salę papuošti Klaipėdos vėliavėlėmis. Jų niekur neradome, padarėme maketą, davėme užsakymą gamintojams ir jie mums pagamino", - sakė R. Žiubrys.

Pasak jo, bėda ta, kad miestas savo ženklų neišnaudoja 100 proc., jų nepopuliarina.

"Kai Sausio 15-ąją po "Arka" šalia Lietuvos pakabini Mažosios Lietuvos vėliavą, žmonės klausia, kuo čia dėta Italija. Taip yra todėl, kad miestas nepropaguoja savo simbolių. Komercininkai - vienas dalykas, bet ir pats miestas turėtų rodyti iniciatyvą. Manau, tai galėtų daryti Savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius arba TIC. Norint naudoti kokį nors ženklą, pirmiausia turi būti sukurta legenda, turi būti turinys. Jeigu į ženklą neįdedamas turinys, niekas nesako, kad jį reikia branginti, didžiuotis, tai ir žmonės netapatina savęs su tuo ženklu, nemano, kad jį reikia nešiotis", - kalbėjo R. Žiubrys.

Jis akcentavo, kad tiek Jūros šventė, tiek Džiazo festivalis turi savo vėliavėles, o per valstybines šventes miestiečiai nešasi trispalves, bet per miesto gimtadienį Klaipėdos vėliavėlės esą galėtų būti tikrai populiarios. Pats meras yra įsitikinęs, kad jeigu turėsime vėliavėlę, progų jai panaudoti esą būtų daugiau negu užtektinai.

"Būtų idealu, kad valstybinių švenčių dienomis klaipėdiečiai rankose laikytų dvi vėliavėles, jau nekalbant apie Jūros šventę. Nuo tokių mažų žingsnelių prasideda meilės ne tik Tėvynei, bet ir gimtajam miestui skiepijimas. Būtina miestelėnus pratinti prie simbolių, kad jie taptų artimais ir gerbtinais, - kalbėjo V. Grubliauskas. - Geras klausimas, kodėl užsakinėjant valstybines vėliavėles nepasirūpinama ir klaipėdietiškomis. Manau, kad toms šventėms, kurios yra išskirtinai klaipėdietiškos, miesto vėliavėlių buvimas turėtų būtų ne tiek privalomas atributas, kiek savaime suvokiama būtinybė. Raginčiau tuos, kurie užsakinėja ir gamina suvenyrus, nepalikti Klaipėdos simbolikos savieigai."

Verslininkai mąsto apie tai

Įmonės "Buhalteris" administratorė Aronita Smoriginienė patvirtino, kad jų įmonė gali pagaminti Klaipėdos vėliavėlių. Tokia per dieną pagaminama vėliavėlė kainuotų apie 2 eurus. Pasak jos, itin daug tokių užsakovų nesulaukiama, bet norinčiųjų yra.

Šios įmonės Klaipėdos filialo vadovas Povilas Smoriginas, paklaustas, ar neplanuoja savo parduotuvėse nuolat turėti mažų Klaipėdos vėliavėlių, atsakė: "Tiesą pasakius - planuoju, bet kai išperka, neapsižiūrime. Tai jau mūsų bėda. Yra svarbesnių dalykų, ką reikia padaryti, pamirštame ir susigriebiame tada, kai kas nors paprašo."

Anot jo, jeigu reikia kokių nors proginių popierinių vėliavėlių, jos padaromos "ant smūgio", nes tokias galima greitai padaryti pagal užsakymą.