Ko paprašyti Seimo pirmininkės

Nors kovo mėnesį Klaipėdoje jau lankėsi Lietuvos prezidentė ir premjeras, Seimo pirmininkės vizitas išsiskyrė pompastika.

Prie rotušės budėjo policijos pareigūnai, miesto šeimininkui - merui Vytautui Grubliauskui liepta patraukti savo automobilį į kitą gatvės pusę, kad prie durų galėtų sustoti L. Graužinienės kortežas.

Būrys apsaugininkų iškraustė spaudos fotografų kuprines ir objektyvus pirmiausiai paprašė nukreipti į žemę, tokiu būdu tikrindami, ar vietoj paukščiuko neišlėks kulka. Įsitikinę, kad ne, dalis augalotų vyrų L. Graužinienę palydėjo į mero svetainę, kiti užėmė rotušės pakampes.

Saugu, Seimo ir Klaipėdos vadovų susitikimui leista prasidėti.

Tylėjo ilgiau nei kalbėjo

"Mano pareiga - daugiau klausytis, nei kalbėti. Kaip jums sekasi rinkti biudžetą, savarankiškai skirstyti socialines pašalpas, ką manote apie tiesioginius mero rinkimus", - klausė L. Graužinienė buvusio kolegos Seime V. Grubliausko.

"Biudžetas po poros mėnesių nuteikia optimistiškai, dėl pašalpų - modelis neblogas, yra galimybė sutaupyti, bet viščiukus skaičiuosime rudenį. Aš ir mano kolegos - už tiesioginius mero rinkimus", - atsakė Klaipėdos meras.

Tačiau ir be atsakymų į klausimus ir etiketo reikalaujamų mandagumo frazių jis turėjo pasakyti kai ką daugiau.

Užuominos pirmininkei

V. Grubliauskas L. Graužinienės prašė nepraleisti pro ausis Klaipėdai svarbių įstatymų svarstymų Seime. Pirmiausia - dėl galimo uosto pelno dalybų su miestu.

"Pirminėse stadijose ne kartą krito Valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos. Atkreipkite dėmesį, jeigu jos grįš. Tai ne užgaida ir ne bandymas pasinaudoti situacija, o noras konstruktyviai ir geranoriškai sugyventi.

Juolab, kad kaimyninėse ir kitose šalyse miestai turi uostų akcijų ir gauna dividendų, už tai savivaldų tarybose palankiau žiūrėdami į su uostu susijusius sprendimų projektus", - aiškino meras, ne pirmam valstybės vadovui priminęs, kad visos, o ne viena Baltijos prospekto sankryža turi būti nacionalinės svarbos objektais ir prie jų rekonstrukcijų turi prisidėti ir valstybė.

Pokalbis toliau tęsėsi apie pinigus.

"Valstybei atiduodame 100 proc. surinktos gyventojų pajamų mokesčio sumos, o mums grąžina mažiau. Po praėjusių metų taip iš mūsų paimta apie 27 mln. litų. Gal galima tai pakoreguoti, jaučiamės šiek tiek nuskriausti", - sakė Klaipėdos vadovas.

Jo manymu, tai Seime galima padaryti pataisomis įstatymuose, kuriais vadovaujantis sudaromi savivaldybių biudžetai.

Užsiminta ir apie skolinimosi limitą savivaldybėms. Kam to reikia? Tikėtina, kad 2014-2020 metais iš Europos Sąjungos fondų Lietuvos miestus pasieks didesnė finansinė parama projektams, o tai reiškia, jog juos didesne ar mažesne dalimi kofinansuoti privalantys miestai taip pat turės daugiau išlaidų.

Apie Klaipėdos "taborą"

Kaip ir žadėta anksčiau šią savaitę, uostamiesčio valdžia Seimo pirmininkę informavo apie nesustabdomą kontrabandinių cigarečių prekybą Žvejybos uosto rajone ir pasidalijo mintimis, kaip šį procesą sustabdyti.

Už rankos pagauti prekeiviai turi iki 10 pakelių, tad juos galima bausti tik piniginėmis baudomis (kurių jie sąmoningai nemoka, o išieškoti neįmanoma), atidirbti pažeidėjai nenori, be to, jie atitinka visus socialinio būsto bei socialinių pašalpų gavėjams keliamus kriterijus ir mielai šią galimybę išnaudoja.

"Reikia kažką daryti, kad tai nesitęstų - būtų naudinga ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Įstatymų leidėjai Seime turėtų rasti galimybę pakeisti kai kuriuos įstatymus, kad tai nesitęstų.

O dabar visi deklaruoja kovą su kontrabanda, bet įstatymai jai palankūs", - pasakojo meras L. Graužinienei, kuriai vėliau bus pateiktas pasiūlymų paketas.

Paprašyta, kad Seimo pirmininkė prižiūrėtų, jog klaipėdiečių pasiūlymai nenugultų stalčiuje.