Klaipėdos uoste "hub'o" kaip nėra, taip nėra

Konteinerių paskirstymo centras (angl. "hub") - tai konteinerių terminalas, į kurį okeaniniais laivais atplukdomi konteineriai iš tolimųjų regionų, vėliau tie konteineriai paskirstomi mažaisiais laivais po periferinius uostus. Jūrų transporte ši funkcija vadinama "transshipmentu" (angl.) Įkūrus "hub'ą" Klaipėdos uoste, konteineriai būtų atgabenami iš kitų kontinentų, aplenkiant tradicinius Vakarų Europos "hub'us", tiesiai į Klaipėdą ir vėliau laivais išplukdomi po kaimyninius Baltijos uostus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas neslepia, kad šiuo metu "Klaipėdos Smeltės" krovos apyvarta yra šiek tiek sumenkusi. Anot jo, tokie pasikeitimai įvyko "Smeltės" vadovybei priėmus sprendimą dėl laivų relokacijos okeaniniuose maršrutuose. "Šis terminalo savininko sprendimas nėra susijęs nei su "Klaipėdos Smeltės", nei su Uosto direkcijos darbo kokybe", - sakė jis.

Pernai Uosto direkcija pateikė pasiūlymą, kuriam pritarė Susisiekimo ministerija - okeniniams laivams sumažinti rinkliavas. Sumažintomis rinkliavomis naudojasi kompanija "Mediterranean Shipping Company" (MSC), valdanti "Klaipėdos Smeltės" terminalą.

"Mes susirašinėjame su "Smeltės" akcininke MSC dėl paskatinimo ir krovos apimties didinimo, o ne mažinimo "Klaipėdos Smeltėje". Dialogas vyksta, tikimės mums palankaus rezultato", - sakė A. Drungilas.

Paklaustas, koks tas rezultatas, atsakė: "Klaipėdos uostas nori tapti "hub'u". Tai, kad priimta viena laivų iš Australijos linija, dar nereiškia, kad jau atsirado regioninis "hub'as". Klaipėdos uostas nori turėti daugiau linijų. Tam reikia, kad uostas būtų patrauklesnis. Būtina sudaryti geresnes sąlygas nei kaimyniniuose uostuose. Lenkijos Gdansko uostas šiuo metu siūlo geresnes sąlygas nei Klaipėdos. Dabar mes vertiname įvairias strategijas. Nebūtinai mūsų uostas turi būti pigesnis. Mes galime imtis priemonių, kurios būtų naudingos ir MSC, ir Klaipėdos uostui. Tų priemonių sąrašas dar nėra niekur paskelbtas. Pirmiausia jį derinsime su bendrovės savininku, jeigu pritars, tada sąrašas bus teikiamas Susisiekimo ministerijai."

Laikinai einančio Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas Vidmanto Paukštės manymu, pagrindinė priemonė - uostas turi turėti kiek įmanoma mažiau apribojimų. "Mes privalome vystyti visą viešąją infrastruktūrą. Mums svarbu tai, kad "Klaipėdos Smeltė" nestabdo jokių savo investicinių projektų, neatleidžia darbuotojų, neatšaukė užsakymų įsigyti naujus kranus. Tai pozityvūs ženklai dėl ateities. Bendrovės užduotis - pasirengti savo suprastruktūrą. Visi mes turime savo namų darbų, kuriuos reikia daryti", - sakė laikinasis Uosto direkcijos vadovas.